Filosofas Arvydas Juozaitis sako įžvelgiąs iš Lenkijos ir Baltarusijos pusės Lietuvai kylančią mesianizmo, t. y. judėjimo, skelbiančio vienos kurios tautos išskirtinį vaidmenį žmonijos istorijoje, grėsmę.
Naujienų agentūroje ELTA ketvirtadienį surengtoje diskusijoje „Ar Lietuva moka suprasti savo kaimynus?“ diskutuota, ar Lietuva moka bendrauti su pačiais artimiausiais kaimynais, su kuriais turi sieną.
Kalbėdamas apie Lietuvos santykius su kaimynais filosofas Arvydas Juozaitis ragino atsakyti į klausimus, ar turėdami istorinę patirtį norime ir galime suprasti kaimynus ir ar kažką dvišaliuose santykiuose galime keisti.
Sąjūdietis sakė, kad mažiausiai Lietuvai nepalankios yra Kaliningrado sritis ir Latvija. Vienintele problema su Kaliningrado sritimi A. Juozaitis įvardino tai, kad kartais Kremlius sulošia Kaliningrado korta. Jo vertinimu, vis dėlto Karaliaučius laikosi gynybinės geopolitikos, kaip pavyzdį pateikdamas čia planuojamą statyti atominę elektrinę. Tuo tarpu Latvijos ir Lietuvos santykiai visada buvę geri.
Kaip labiausiai Lietuvai keliančias problemas ir nerimą, A. Juozaitis nurodė Baltarusiją ir Lenkiją.
„Mes gi, pavyzdžiui, pretenduojame iš tikrųjų pakeisti Baltarusijos, na, ne santvarką, bet daryti įtaką jos mentalitetui, bent jau inteligentijos, jaunuomenės su savo vertybėmis. Bet tos mūsų vertybės tai yra transformuotos Vakarų vertybės, kurias patys vargu ar suprantame. Ir mes norime pakeisti Lenkiją. Ar mes iš viso galime ją keisti? Noras suprasti, galios suprasti ir mūsų galios kažką keisti. Man atrodo, tai yra trijų klausimų kompleksas, apie kurį galime šnekėti“, – kalbėjo šiuo metu Latvijoje gyvenantis A. Juozaitis.
Filosofas pastebėjo, kad Lietuvai šiuo metu gali kelti grėsmę mesianistinės ideologijos, vyraujančios tarp lenkų ir baltarusių.
„Su Lenkija labai akivaizdu. Tas mesianizmas, kurį Oskaras Milašius yra aprašęs, yra tiesiog beprotiškas, nes lenkai, kurdami savo valstybę 1918 metais po Pirmojo pasaulinio karo, svajojo apie tokią “pan Lenkiją„, kur 30 mln. gyventojų per mažai, nes Lenkijos erdvė turi būti nuo Suomijos iki pat Odesos. Ta “kresų„ politika, žinoma, yra atgarsis tos mesianizmo politikos, sienų įsisavinimas ir, svarbiausia, kiekvieną sykį jos gali plėstis“, – kalbėjo A. Juozaitis.
Mesianizmo politikos A. Juozaitis įžvelgė ir Baltarusijos atžvilgiu, nors dabartinę Aleksandro Lukašenkos politiką taip pat pavadino gynybine.
„Bet opozicija turi mesianizmą. Reikia šitą suprasti. Ir dabar jinai savo raumenis augins tiek, kiek susidurs su valdžios represijomis arba vadinama opozicija „iš valdžios“, – teigė jis.
Kita vertus, filosofas prognozavo, kad mesianizmas tarp baltarusių augs. Įtakos turės ir tai, kad tautos mentalitetas pažeistas Černobylio, baltarusių tauta nyksta.
„Laukiame A. Lukašenkos galo, tai atsiminkime, kad tada (...) susidursime su visokio plauko baltarusių mesianizmu, turint galvoje, kad jie dabar ir traktuos save, kad jie yra tarp Rytų ir Vakarų. Mes jau dabar automatiškai Vakaruose, tą liniją nusibrėžėme ir mums problema dingo, o jiems išlieka. Gyvenant tokioje įtampoje be mesianizmo tiesiog negali išgyventi. Todėl mums šitie du kraštai dabar, neduok, Dieve, jeigu dar susitartų Lenkija su Baltarusija, tai tada turėtume įkaitintą atmosferą, sienas ir, žinoma, Vilniaus kraštas būtų keičiamoji moneta“, – įspėjo A. Juozaitis.
Politologas Marius Kundrotas laikosi nuomonės, kad Lietuvai reikėtų tęsti Baltijos kelią. Tiesa, šiuo metu jis turėtų būti tęsiamas pietų kryptimi Baltarusijos ir Ukrainos link. Taip esą būtina daryti, nes Lietuvos istoriniai ir genealoginiai, kultūriniai ryšiai su Baltarusija yra gilūs, daugelis baltarusių, ypač šiaurėje ir vakaruose, yra baltiškos kilmės.
„Su Baltarusija mes, be jokios abejonės, privalome draugauti, bet dabar esminis klausimas – su kuria Baltarusija? Iš tiesų, lietuvių tautininkų gretose taip pat yra įvairių nuomonių. Tautininkas pragmatikas galbūt pasakys: „Dabar ten valdo A. Lukašenka, gal su juo ir draugaukime“. Man asmeniškai pragmatizmas visą laiką buvo svetimas. Pirmiausia, norėčiau pasižiūrėti iš vertybinės pusės“, – dėstė pašnekovas.
Seimo narys Kęstutis Daukšys, prieš kišantis į kaimyninių valstybių politiką, Lietuvai siūlė susitvarkyti su savo vidaus problemomis. Parlamentaras pabrėžė ekonominę santykių su kaimynais pusę ir siūlė nedaryti dirbtinų kliūčių.
„Būtų gerai, kad mes, kaip lietuviai, kaip tauta, patys save pradėtume gerbti, tada mus gerbtų ir kaimynai. Kol patys savęs negerbsime, tol kiekvienas prabėgantis šuo pakels koją prie durų. Pirmiausia, patiems reikia susitvarkyti Lietuvoje ir tada visiems kitiems demokratiją skleisti“, – kalbėjo K. Daukšys.
