Radikalėjimo tendencija Lietuvoje įgyja pagreitį ir, jei nebus imamasi ryžtingų veiksmų, galimas blogiausias scenarijus. Užsitęsusi politinė krizė neigiamai veikia ir Lietuvos užsienio politiką.
Taip mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas politologas Algimantas Jankauskas.
Pasak jo, viena Lietuvos visuomenės susipriešinimo priežasčių - tai, kad daugelis žmonių dar nejaučia teigiamų permainų. "Kadangi žmonės yra nepajutę realių permainų, gyvenimo gerėjimo, dominuoja protesto nuotaikos", - Eltai teigė A. Jankauskas.
Kaip grėsmę Lietuvos demokratijai jis įvardijo visuomenės nepasitikėjimą demokratinėmis institucijomis. "Daug žmonių nori stiprios valdžios, stipraus Prezidento, ir tai kelia pavojų Lietuvos demokratijai", - pažymėjo politologas.
Jo nuomone, užsitęsusi politinė krizė neigiamai veikia ir Lietuvos užsienio politiką. "Yra ne vienas ženklas, liudijantis, kad Lietuva praranda regiono lyderės pozicijas", - tvirtino A. Jankauskas.
Politologas nesutinka su vertinimais, esą Lietuvos žiniasklaida tendencingai pateikia informaciją, remia apkaltos iniciatorius. "Atvirkščiai - manau, kad žiniasklaida išliko vienu tvirčiausių demokratijos garantų per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Kaip žinome, pagal demokratijos kriterijus alternatyvi informacija yra vienas iš pagrindinių demokratijos principų. Manau, kad jis Lietuvoje yra realizuotas pakankamai", - teigė Eltos pašnekovas.
ELTA: Kas lėmė prezidentinę krizę Lietuvoje? Kaip vertinate Prezidento šalinininkų teiginius, kad krizę paskatino elito nenoras susitaikyti su Prezidento rinkimų baigtimi?
A. JANKAUSKAS: Galėčiau išskirti vidinius ir išorinius šios krizės veiksnius. Jei kalbėsime apie vidinius politinės krizės veiksnius, tai jos ištakų reikėtų ieškoti praėjusių metų Prezidento rinkimų kampanijoje. Turiu galvoje Prezidento Rolando Pakso rinkimų programą, pažadus padaryti tvarką, greitai pagerinti žmonėms gyvenimą.
Visi šie sumanymai susiję su valdymo efektyvinimu, didesnėmis Prezidento galiomis nei tai numato mūsų Konstitucija. Sakyčiau, kad ir rinkimų kampanijos metu, ir veiksmai po rinkimų liudijo, kad Prezidentas konfliktuos su Seimu, Vyriausybe, kitomis valstybės institucijomis.
Kalbant apie išorinius krizės veiksnius, galime paminėti Aloyzo Sakalo tyrimo komisijos atskleistus faktus apie Rusijos slaptųjų tarnybų įtaką Lietuvoje. Tai liudija, kad išorinių veiksnių įtaka yra bene svarbesnė nei vidinių. Išoriniai veiksniai, kurie teisiškai sunkiai įrodomi, turėjo didelę reikšmę šioje situacijoje.
O dėl antrojo klausimo - manau, kad šie teiginiai neturi nieko bendro su tikrove, nes, kaip žinoma, rinkimų rezultatai buvo oficialiai pripažinti visų svarbiausių politinių jėgų ir institucijų.
ELTA: Kokią tolesnę prezidentinės krizės eigą prognozuojate?
A. JANKAUSKAS: Radikalių jėgų suaktyvėjimas pastaruoju metu ir tai, kad Prezidentas neskubėjo atsiriboti nuo šių jėgų, liudija, jog radikalėjimo tendencija Lietuvoje įgyja pagreitį ir, jei nebus imamasi ryžtingų veiksmų prieš šias jėgas, galimas blogiausias scenarijus.
Vis dėlto manyčiau, kad Lietuva jau yra pažengusi demokratijos keliu. Lyginant su 1992 metais, 1993-iaisiais, kai buvo iškilęs pavojus Lietuvos demokratijai, prisimenant nelegalų savanorių pasitraukimą į miškus, dabartinė situacija nėra tokia įtempta.
Tačiau įtampa didėja, ir man ypač neramu, kad vienos institucijos krizė, ne be Prezidento pagalbos, yra persikėlusi į visos visuomenės lygį. Visuomenė pasidalijusi į 2 dalis: vieni aktyviai remia Prezidentą, kiti oponuoja. Toks visuomenės supriešinimas turės ilgalaikių pasekmių.
ELTA: Kokios, Jūsų nuomone, politinio susipriešinimo priežastys?
A. JANKAUSKAS: Kadangi Prezidentas buvo rinktas visos tautos, pasinaudota formaliu demokratiniu svertu "eiti į liaudį" ir remtis ja.
Žinoma, mūsų visuomenėje dar gajos populistinės nuotaikos, nes didelės visuomenės dalies dar nėra pasiekusios reformos. Tai pastebėtina kalbant apie regionų, kaimų vietoves. Žmonės, nepajutę realių permainų, gyvenimo gerėjimo, yra nusiteikę negatyviai, todėl gero gyvenimo pažadas daugeliui imponuoja.
ELTA: Kokias demokratijos perspektyvas matote po Prezidento apkaltos? Kaip pasikeis Lietuvos politinis gyvenimas apkaltos sėkmės arba nesėkmės atveju?
A. JANKAUSKAS: Tikiuosi, kad dabartinė politinė krizė bus įveikta pagal demokratines procedūras. Tačiau visuomenės suskaldymas ir radikalizmo stiprėjimas, be abejonės, turės pasekmių demokratiniam procesui.
Lietuvoje demokratines institucijas remia tik nedidelė visuomenės dalis. Daug žmonių nori stiprios valdžios, stipraus Prezidento, ir tai kelia pavojų Lietuvos demokratijai.ELTA: Kokia gali būti skandalo įtaka Lietuvos integracijai į ES ir NATO?
A. JANKAUSKAS: Kaip žinome, užsienio šalių vadovai ir diplomatai tiesiogiai sako, kad tai yra mūsų valstybės vidaus reikalas. Kitaip sakant, mūsų partneriai užsienyje pasitiki mūsų valstybės brandumu ir sugebėjimu patiems įveikti šią politinę krizę.
Narystės ES ir NATO išvakarėse atitinkame abiejų šių organizacijų kriterijus, kurie reikalauja tam tikro demokratijos lygio. Dėl to ir yra užsienio partnerių pasitikėjimas.
Kita vertus, kai kurie tarptautinės izoliacijos ženklai liudija, kad kuo ilgiau užsitęsia prezidentinė krizė, tuo didesnį neigiamą poveikį ji daro Lietuvos užsienio politikai. Yra ne vienas ženklas, liudijantis, kad Lietuva praranda regiono lyderės pozicijas.
ELTA: Lietuvos žiniasklaida pastaruoju metu dažnai kaltinama neobjektyvumu - esą ji tendencingai pateikia informaciją, remia apkaltos iniciatorius. Ar pritariate šiai nuomonei?
A. JANKAUSKAS: Visiškai nesutinku su tokiais kaltinimais Lietuvos žiniasklaidai. Atvirkščiai - manau, kad žiniasklaida išliko vienu tvirčiausių demokratijos garantų per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Kaip žinome, pagal demokratijos kriterijus alternatyvi informacija yra vienas iš pagrindinių demokratijos principų. Manau, kad jis Lietuvoje yra realizuotas pakankamai.
ELTA: Kaip vertinate Lietuvos visuomenės politinę kultūrą? Kaip ją apibūdintumėte?
A. JANKAUSKAS: Moksliniai tyrimai liudija, kad Lietuvoje egzistuoja pavaldinė politinė kultūra. Dominuoja daugiau pasyvaus nei aktyvaus piliečio orientacijos, nors yra ženklų, ypač iš akademinio jaunimo, liudijančių aktyvųjį pradą mūsų politinėje kultūroje. Turiu galvoje iš Prezidentūros kilusias pastangas nušalinti policijos generalinį komisarą Vytautą Grigaravičių. Manau, kad tik aktyvių piliečių dėka šis sumanymas nebuvo realizuotas. Tai vertinčiau kaip aktyvios politinės kultūros ženklą Lietuvoje.
ELTA: Lietuvoje dažnai diskutuojama apie nuolat kintančias rinkėjų preferencijas. Vis dėlto kai kurie politologai teigia, kad formuojasi naujo Lietuvos rinkėjo bruožai, kurie skiria šį rinkėją nuo 1996-2000 metų rinkėjo. Gal galėtumėte nurodyti, kokie tai skirtumai?
A. JANKAUSKAS: Rinkėjų elgesį per Lietuvoje iki šiol vykusius rinkimus galima apibūdinti kaip retrospektyvinį balsavimą. Vadinasi, Lietuvos rinkėjai vertino politikus ir politines partijas pagal tai, kaip jos veikė, turėdamos valdžią. Iki šiol veikė švytuoklės principas - partija, buvusi valdžioje, per kitus rinkimus daugumos jau nebeturėdavo.
Vienas svarbiausių politikų pasirinkimo veiksnių yra ekonominio lygio kilimas ar smukimas. Manau, kad ekonominės padėties Lietuvoje gerėjimas turėtų suteikti stabilumo.
Nuo pat nepriklausomybės pradžios ir pirmųjų rinkimų matome ir kitą rinkėjų elgesį lemiantį veiksnį - tai charizmatinis veiksnys, arba vienos asmenybės iškilimo veiksnys.
Taigi ekonominė padėtis ir asmenybinis veiksnys bus 2004-ųjų Seimo rinkimų bruožai.
ELTA: Ačiū už pokalbį.Kalbėjosi Vytautas Beniušis.
