Po šiandien įvyksio Liberalų sąjūdžio (LS) posėdis, kurio metu partijos lyderis, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis kėlė klausimą dėl Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) deleguoto kultūros ministro Arūno Gelūno atstovavimo LS, dėl to susitarta.
Prieš posėdį E. Masiulis akcentavo, kad gerai savo darbą atliekantis A. Gelūnas neturėtų prarasti ministro posto ir turėtų ir toliau dirbti šioje vyriausybėje, tik atstovaudamas LS.
Partijai atstovaujantis Seimo narys Petras Auštrevičius Balsui.lt sakė, kad A. Gelūno darbai esą reikalingi ne jam pačiam ar partijai, o Lietuvai.
Menų taryba bus?
P. Auštrevičius sakė, kad neverta sureikšminti pažadų, kuriuos LS davė A. Gelūnui, perviliodama jį į savo gretas. P. Auštrevičius neatskleidė ar lemiamu susitarimo motyvu tapo kokie nors įsipareigojimai dėl rinkiminių pozicijų ar pažadas paremti itin prieštaringai įvertintą ir Seime įstrigusį A. Gelūno stumiamą Kultūros tarybos projektą. Pradžioje Meno tarybos projektu vadintas sumanymas (kurio patobulintam variantui po pateikimo Seime pritarta praėjusių metų pabaigoje) neva siekia tik projektinį kultūros finansavimą atskirti nuo politikų valios, ir kultūros lėšų administravimą patikėti Menų tarybai.
„Manau jis tiesiog norėjo atstovauti liberaliai jėgai, o panašiai atstovavo ir ligi šiol Žinau, kad Kultūros tarybos projektas kelia abejonių ir daliai Seimo narių, bet nemanau, kad šis motyvas buvo esminis“, - sakė jis.
Projekte buvo numatoma, kad taryba, kuri turėjo būti įsteigta jau nuo 2012 m. sausio 1 dieną, o įstatymas įsigaliotų 2012 m. liepos 1 dieną. Seimas klausimą atidėjo dėl kilusių abejonių, kad tai bus dar viena kūrėjų lūkesčių nepateisinanti biurokratinė įstaiga, neužkirsianti politikų kišimosi į ekspertų darbą skirstant lėšas kultūros ir meno projektams.
Įsteigus, kaip numatė pats pirminis projektas, iš dešimties narių sudarytą Menų tarybą su 15-20 darbuotojų administracija, ji perimtų Kultūros rėmimo fondo funkcijas, Kultūros ministerija nebeskirstytų jokių lėšų, išskyrus Nacionalinių kultūros ir meno premijų skyrimą, užsiimtų teisėkūra, nagrinėtų skundus, spręstų strateginius klausimus. Tačiau svarstyme suabejota, kas spręs Lietuvos kultūros politikos klausimus ir ar kultūros ministras vienas pats nustatys visos Lietuvos kultūros prioritetus. Oponentai teigia, kad tai ministerija tuomet taptų visai nereikalinga, o minėta taryba taptų itin pelninga ir menkai kontroliuojama „paravalstybine“ institucija.
Buvęs kultūros viceministras Donatas Valančiauskas (pavadavęs Remigijų Vilkaitį) portalui Balsas.lt sakė, kad pradinis Menų (ar Kultūros) tarybos steigimo projektas numatė iš ministerijos ir Kultūros fondo žinios perimti visus „minkštuosius projektus“.
„Tai būtų iš esmės viskas, išskyrus kultūros paveldo ir investicinių programų vykdymą. Nuo trimečių festivalių iki tautinių mažumų reikalų, kuriuose, tiesa, pinigų beveik neguli. Pagal 2009 metų skaičius, ši taryba, „vartytų“ apie 80 milijonų litų. Už tiek aš ir pats pereičiau į kitą partiją ir dar jus, esu tikras, perviliočiau,“ - portalui Balsas.lt juokavo D. Valančiauskas.
Koalicijos sutartį reikės keisti?
Paklaustas, ar tai neprieštarautų koalicijos sutarčiai, E. Masiulis atskleidė, kad koalicijos sutartis jau seniai nebeatitinka realybės.
„Tiek kalbant apie ministrų kvotų skaičių, tiek apie tai, kad ir Seimo pirmininkas, ir premjeras yra vienos partijos atstovai, nors koalicijos sutartyje yra kitaip. Šiuo atveju, neišvengiamai, manau, kad mes turėsime apsvarstyti su koalicijos partneriais ir peržiūrėti koalicijos sutartį“, – teigė jis.
Susisiekimo ministras pažymėjo, kad su konservatoriais vyko konsultacijos dėl perskirstymų ir A. Gelūno, todėl prieštaravimų iš jų pusės neturėtų būti. Pasak jo, liberalcentristų reakcija kol kas nežinoma, bet akivaizdu, kad jie bus nepatenkinti.
LiCS reakcija kol kas neaiški
LiCS atstovas Arūnas Valinskas antradienį žurnalistus patikino, kad partija dar nenusprendė, kaip derėtų elgtis su savo deleguotu ministru. Anot jo, tai antraeilis klausimas ir jis bus svarstomas po šios savaitės ginčų.
„Pažiūrėsime, kuo tai baigsis. Vakarykštis sprendimas prezidentūroje, atrodo, dar tikrai nežada įtampos atslūgimo“, – prognozavo A. Valinskas.
J. Razma: viskas kaip tik labai tvarkoje
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma patikino, kad nemano, jog A. Gelūno perviliojimas galėtų sugriauti koaliciją iš vidaus.
„Manau, kad čia yra ministro apsisprendimas, jeigu jis politinę ateitį nuspręstų sieti su LS, tai aš tikrai gerbčiau tokį apsisprendimą ir nematyčiau nieko ypatingo“, - teigė jis.
Kad dar labiau pateisintų tokią situaciją, J. Razma viską paskaičiavo aritmetiškai: „Tai yra vienas iš koalicijos dalyvių, tuo labiau, kad iš esmės turėdami vienodą frakcijos narių skaičių, LS ir LiCS turėjo nevienodą ministrų skaičių. Liberalcentristai ilgą laiką turėjo vienu ministru daugiau, tai A. Gelūnui perėjus, likusį laiką LS turėtų vienu daugiau, čia būtų viskas kaip tik labai tvarkoje“, - patikino TS-LKD frakcijos seniūnas.
Balsas.lt primena, kad vakar Liberalų sąjūdis pakvietė kultūros ministrą Arūną Gelūną toliau likti Vyriausybėje, kurioje pasiruošę dirbti Liberalų sąjūdis ir Tėvynės sąjunga.
„A. Gelūno darbą šioje vyriausybėje vertiname labai teigiamai. Jam atėjus į ministrų kabinetą, kultūros politikos srityje prasidėjo teigiamos permainos, pamatėme gaivaus oro gūsį“, – sakė E. Masiulis.
Jis pabrėžė, kad A. Gelūnas teigiamai vertinamas kultūros pasaulyje, yra savo srities profesionalas, todėl turėtų tęsti pradėtus darbus.
Pats kultūros ministras A. Gelūnas pirmadienį pranešė, kad svarstytų Liberalų sąjūdžio pasiūlymą dirbti mažumos vyriausybėje. Jis taip pat atsisakė planų su LiCS dalyvauti Seimo rinkimuose.
