Trims opozicinėms partijoms paskelbus apie ketinimus naujos kadencijos Seime sudaryti valdančiąją koaliciją Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas Algis Čaplikas prisiminė jau daugelį metų svarstomą, bet dėl politikų ambicijų neįgyvendinamą liberalių politinių jėgų vienybės idėją.
– Kodėl staiga vėl prisiminėt LiCS ir Liberalų sąjūdžio susivienijimo ar bent bendradarbiavimo per ateinančius Seimo rinkimus idėją? Kas tokio atsitiko, kad iš esmės jau palaidota mintis vėl grįžo į politinę darbotvarkę?
– O ji niekada ir nebuvo pamiršta. Tebeturim vilties, kad anksčiau ar vėliau gyvenimas privers ją prisiminti ir įgyvendinti.
Pastarosiomis dienomis, žinia, buvo vienas politinis įvykis, kuris privertė vėl pagalvoti apie politinių jėgų vienybę, apie bendradarbiavimą. Trys opozicinės partijos – socialdemokratai, Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijos – pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo artėjant naujojo Seimo rinkimams ir dėl planų joms dalyvauti formuojant naują valdančiąją daugumą būsimame parlamente.
Tokio dalyko negali nepastebėti – trys partijos viešai deklaruoja ryžtą bendradarbiauti ir formuoti naują valdžią.
Tai skatina visas kitas partijas dar kartą objektyviai įvertinti savo vietą ir pozicijas politinėje sistemoje, mobilizuotis, pasvarstyti apie bendradarbiavimą, pagalvoti apie perspektyvas. Kuo mes blogesni už tas tris opozicines partijas?
– Jūs tikite, kad tas trijų partijų susitarimas nuoširdus, rimtas ir tikrai bus įgyvendintas? Juk viskas priklausys nuo Seimo rinkimų rezultatų. O jie gali būti ir tokie, kad kuriam nors iš tų trijų susitarimo dalyvių atsivers kitokios politinės perspektyvos ir susitarimas natūraliai neteks prasmės?
– Manau, kad tas susitarimas yra gana rimtas politinis faktas. Aišku, viskas priklausys nuo rinkėjų sprendimo po kiek daugiau nei šimto dienų. Jie tikrai gali „sudėlioti“ naują Seimą taip, kad gims kitokia valdančioji koalicija, nei svarsto tos trys opozicinės partijos, pasirašiusios susitarimą.
Ir vis dėlto tas susitarimas turės nemenkų politinių padarinių. Nes jas visada sukelia pozicijų suderinimas prieš rinkimus ir deklaravimas, kad bus bendradarbiaujama po jų.
– Kodėl socialdemokratus, Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijas pavadinote populistinėmis?
– Nes jos ir yra populistinės, pastaruosius ketverius metus labai silpnai veikusios opozicijoje. Daug triukšmavo, mažokai konstruktyviai veikė, nors tomis ekonominės krizės sąlygomis, kurias išgyvenome, derėjo rodyti daugiau konstruktyvumo, užsiimti ne vien demagogija ir pagalių kaišiojimu į ratus.
Dabar jos galbūt telkia jėgas, imituodamos tariamą stiprybę ir ryžtą paimti valdžią. Tai rimtas signalas LiCS bei Liberalų sąjūdžiui. Jeigu šios dvi liberalų partijos nesivienys ir toliau atims viena iš kitos balsus, gali atsitikti taip, kad po rinkimų Seime nebebus jėgos, kuri deramai gintų liberalias idėjas ir demokratiją.
– Koks kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus vaidmuo bandant įgyvendinti liberalių politinių jėgų vienybės idėją?
– Prezidentas V.Adamkus jau prieš kelerius metus iškėlė šią mintį ir nuosekliai, aktyviai ją rėmė bei teberemia. Pernai rudenį jis garsiai pakartojo šią idėją.
– V.Adamkus galėtų tapti susivienijusio liberalios partijos vėliavininku, gal net jos vadovu?
– Kadenciją baigęs prezidentas nuolat primena politikams apie jų atsakomybę, apie tai, kad neturi būti švaistomas politinis potencialas, apie bendradarbiavimo ir vienybės būtinybę. Jokių sąlygų dėl vadovavimo susivienijusiai partijai jis niekada nekėlė ir nekelia.
V.Adamkaus idėja – vieninga, stipri liberali politinė jėga, kuri turi reikšmingos įtakos Lietuvos politiniam gyvenimui.
Deja, šios idėjos įgyvendinimas nėra pajudėjęs iš mirties taško.
– Kas dėl to kaltas?
– Ne kartą esu susitikęs, kalbėjęs su Liberalų sąjūdžio pirmininku Eligijumi Masiuliu ir kitais tos partijos vadovybės atstovais. Ne kartą alaus gėrėme, kalbėjomės, bet realių rezultatų tai kol kas nedavė.
Liberalcentristai daug sykių viešai deklaravo, kad yra pasirengę ieškoti būdų ir formų bendradarbiauti su Liberalų sąjūdžiu.
– O ką į tai atsako Liberalų sąjūdis?
– Nieko. Jų pozicija nepasikeitė.
– Jie prieš bendradarbiavimą, prieš vienijimąsi?
– Gal pasakykim taip – atsargiai, skeptiškai vertina tokią galimybę. Man atrodo, kad tai politinė klaida. Liberalios partijos turėtų nesivadovauti vien ambicijomis, o, realiai įvertinusios situaciją, vienytis.
Labai apgailestauju, kad bent kol kas yra taip, kaip yra. Bet darau viską, kad būtų kitaip.
Lieku optimistas. Laiko dar yra, galimybių susitarti irgi. Durys susitarimams pasiekti dar neužtrenktos.
– Būta pranešimų, kad šią savaitę dalyvausite Marijampolėje surengtame V.Adamkaus knygos pristatyme ir per šią kelionę dar kartą aptarsite galimybes vienytis su Liberalų sąjūdžiu. Toks pokalbis įvyko?
– Nuvykau į Marijampolę, bet pasikalbėjome tik su prezidentu V.Adamkumi. Nieko iš Liberalų sąjūdžio vadovybės nebuvo. Prezidentas pakartojo savo nuomonę, kad pavieniai, nestiprūs liberalai yra pats tas „grobis“ tiek konservatoriams, tiek socialdemokratams, tiek kitiems politiniams oponentams.
– Kur du nesusitaria, turbūt trečias laimi. Šiuo atveju – Artūras Zuokas ir jo partija?
– Nesuprantu, kodėl sakoma, kad du nesusitaria? Mes nuolat kartojame, jog esame atviri ir norime susitarti, bet kita pusė nenori to kažkodėl daryti. Jeigu kita pusė nenori, tai ne du nesusitaria, o tiesiog vienas nenori susitarti.
O dėl A.Zuoko politinių perspektyvų – nebūčiau toks jau labai tikras, kad ta partija sulauks bent kiek didesnės rinkėjų paramos.
– Gal Liberalų sąjūdžiui nepatinka, kad į savo gretas priglaudėte Arūną Valinską ir jo šalininkus?
– Nežinau, ar jiems tai nepatinka. Kita vertus, politikoje reikia bendradarbiauti atsiribojant nuo asmeniškumų ar asmenybių, kurios toje politikoje dalyvauja. Vienam nepatinka vienas, kitam kitas. Tai jau panašu į vaikų darželį, o ne į valstybės masto politiką. Maža, kas ten kam gali nepatikti.
– Ar būtų įmanomas LiCS ir Liberalų sąjūdžios susitarimas bent prieš antrąjį rinkimų turą, kad remtumėte vieni kitus apygardose, kuriose liks jūsų kandidatai?
– Manau, kad tai jau bus neišvengiama būtinybė. Po pirmojo turo pamatę rezultatus galėsime iš naujo įvertinti, kokiose pozicijose stovime ir kokios atsiveria galimybės.
Bet, kartoju, yra laiko ir iki pirmojo rinkimų turo, kad sugrįžtų politinis protas ir suvokimas, jog reikia vienytis. Bendras kandidatų sąrašas būtų, manyčiau, geriausia išeitis.
– Pavojus akivaizdus, kad į naująjį Seimą nepateks nei viena, nei kita liberali partija?
– Manau, kad mes tikrai pateksime. O dėl Liberalų sąjūdžio – negarantuoju.
