Seimo opozicijos lyderio Algirdo Butkevičius teigimu, konservatoriai dar kartą įrodė, kad jiems rūpi ne žmonės, bet skaičiai. Taip politikas vertina Vyriausybės siekį liberalizuoti darbo santykius mainais į 50 litų padidintą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA).
„Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Vyriausybė neblokuotų darbdavių ir profsąjungų susitarimo didinti MMA, jeigu pastarosios sutiktų su lankstesnėmis darbo sąlygomis – paprastais žodžiais tariant, jei sutiktų pabloginti dirbančiųjų padėtį“, – sako A. Butkevičius.
Nors Trišalė taryba jau seniai kalbėjo, kad MMA didinti reikia, tačiau konservatorių Vyriausybė, anot opozicijos lyderio, iki šiol įrodinėjo, kad tai bus nepakeliama našta biudžetui.
„Dabar, konservatoriai pasirengę šokti pagal liberalų dūdelę? Siūloma atostogauti 20 darbo dienų per metus vietoje esamų 28, leisti nutraukti darbo sutartį darbuotojui sulaukus 65-erių metų, sudaryti terminuotas darbo sutartis su nuolat dirbančiais asmenimis – tokios sąlygos tik pablogintų dirbančiųjų padėtį – tai būtų regresas. 65-erių metų sulaukęs žmogus būtų išmestas iš darbo rinkos nepaisant to, kad yra naudingas darbovietei kaip sąžiningas, turintis patirties ir kuriantis įmonei pridedamąją vertę. Tokio požiūrio į žmogų negaliu pateisinti“, – teigia Socialdemokratų frakcijos narys A. Butkevičius.
Politiko įsitikinimu, minėtosios sąlygos nesusijusios su konkrečia problema – pinigų stygiumi biudžete.
„Peršasi viena išvada – MMA iki šiol nedidinta specialiai, kažko siekiant. O darbo santykių liberalizavimo reikalavimai mainais už keliasdešimt litų, kurių žmonės realiai net nepajus, darosi panašūs į šantažą. Toks požiūris į dirbančiuosius dar kartą verčia susimąstyti, kuo ši Vyriausybė labiau rūpinasi – išlikimu ar išnykimu. Juk kiekvienas tokio tipo Vyriausybės pasisakymas tik dar labiau skatina Lietuvos gyventojus emigruoti, darbo ieškoti ten, kur žmogus labiau vertinamas“, – mano Seimo opozicijos lyderis A. Butkevičius.
R. J. Dagys: MMA didinimas neturėtų būti siejamas su darbo santykių liberalizavimu
Rimantas Jonas Dagys (ELTA nuotr.)
Minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas neturėtų būti siejamas su darbo santykių liberalizavimo klausimu, teigia Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.
Jis įregistravo įstatymo pataisą, keičiančią dabar galiojančią nuostatą, kad Vyriausybė šį klausimą gali svarstyti tik gavusi Trišalės tarybos teikimą.
„Mano įregistruotame Darbo kodekso 187 straipsnio įstatymo pakeitimo projekte nurodoma, kad, net ir negavus tokio Trišalės tarybos pasiūlymo, Seimas plenarinėje pavasario sesijoje, atsižvelgdamas į demografinius, infliacijos ir kitus ekonominius šalies rodiklius, savo ruožtu gali keisti minimalaus atlyginimo dydį. Kitaip tariant, MMA klausimas kasmet turėtų būti svarstomas Seimo pavasario sesijoje ir priimamas sprendimas jį didinti arba nedidinti, atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją“, – teigė R. J. Dagys.
TS-LKD frakcija jau anksčiau pareiškė pritarianti MMA didinimui. Pasak parlamentaro, frakcijos nuostata yra – mažiausiai 900 litų MMA. Tuo tarpu darbo santykių liberalizavimo klausimas be didesnių įsipareigojimų draudimo sistemai net negali būti svarstomas. R. J. Dagio teigimu, jei pataisa būtų priimta greitai, MMA Seimas galėtų nustatyti dar šioje Seimo pavasario sesijoje.
Ekspertai įvertino, kad pastaruoju metu išryškėjęs ekonomikos augimas ir didėjanti infliacija suteikia pagrindą svarstyti MMA didinimo klausimą.
„Nors ir padidėjęs, palyginti su 2008 metais, bet vis dar per mažas skirtumas tarp MMA ir socialinių išmokų dydžių neskatina socialines pašalpas gaunančių asmenų siekti darbinės veiklos. Todėl ir šiuo požiūriu būtina peržiūrėti MMA dydį“, – mano R. J. Dagys.
Kaip ELTA jau skelbė, Vyriausybė pritartų MMA didinimui, jeigu būtų liberalizuotas Darbo kodeksas. Tokiu atveju MMA 50 litų jau būtų galima didinti nuo šių metų liepos, o 900 litų ribą pasiekti nuo 2013-ųjų.
Pirmadienį „Sodros“ fondo valdyboje išvažiuojamąjį posėdį surengusi Vyriausybė svarstė ne tik socialinio draudimo ir pensijos sistemos pertvarkos klausimus, bet ir Darbo kodekso liberalizavimą. Siūloma vietoj 28 kalendorinių darbo dienų įteisinti 20 darbo dienų atostogos per metus, maksimali išeitinė kompensacija turėtų būti keturių mėnesių, darbdavys, prieš atleisdamas darbuotoją iš darbo, jį įspėtų prieš tris, o ne prieš keturis mėnesius, kaip yra šiuo metu. Taip pat svarstoma galimybė nutraukti darbo sutartį darbuotojui sulaukus 65 metų bei leisti sudaryti terminuotas darbo sutartis su nuolat dirbančiais asmenimis.
Pasak Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus, tyrimų duomenimis, nesubalansuotas MMA didinimas gali sumažinti darbo vietų skaičių iki 5 proc., o norint, kad taip nebūtų, turi būti sudarytos sąlygos verslui, kad šis galėtų patogiau kurti naujas darbo vietas.
