Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Premjeras Algirdas Butkevičius sako netikintis, jog, kaip kalbėta Prancūzijos spaudoje, Rusija žiemos metu galėtų netikėtai nutraukti dujų tiekimą Lietuvai. Jis patvirtino, kad Lietuva „nekeičia pozicijos“ dėl ieškinio prieš „Gazprom“ arbitraže. Komentuodamas artėjančius prezidento rinkimus jis teigė, kad partijai jį pasiūlius kandidatu, jo paties nuomonė gali būti priešinga.
Šią savaitę po Paryžių, Lenkijos pajūrio poligonus ir Rygą darbo reikalais keliavusį ir Lietuvoje beveik nebuvusį A. Butkevičių kalbina žurnalistė Nemira Pumprickaitė.
- Jūs pats pirmas pareiškėte, kad reikia išsiaiškinti, kas nutekino slaptą informaciją. Prokuratūra tą daro. Ar įžvelgiate kokių nors pažeidimų, kažko antiįstatymiško?
- Ta pažyma, apie kurią čia buvo taip garsiai kalbama, manęs praktiškai niekuo nenustebino. Ir labai keista, kad buvo taip jautriai sureaguota ir iš pačios Generalinės prokuratūros, ir iš VSD. Ir pradėtas tyrimas, aš manau, truputį ne ta linkme, negu reikėtų. Dėl to, kad buvo pradėti apklausinėti žurnalistai, o ne aiškintasi, iš kur ta informacija atėjo iki žurnalistų.
Gali būti ir tokia versija, kad gal specialiai buvo atiduota ta informacija žurnalistams, kad ji būtų kažkodėl paviešinta, ir, kaip prof. Vytautas Landsbergis sakė, kas gali paneigti, kad tai nėra tam tikras informacijos viešinimas artėjant prezidento rinkimams.
- Premjere, bet jūs irgi neatmetate tos idėjos, kad informacija galėjo būti nutekinta organizuotai, buvo suinteresuotų, kad ji būtų paviešinta?
- Aš to negaliu tvirtinti. Čia galima tik spėlioti, ir į šitą klausimą turėtų atsakyti VSD tarnyba, bet aš pasikartosiu, kad tokios informacijos mes gauname labai dažnai.
- Tada pakalbėkime apie energetinį saugumą. Kaliningrado srityje šiemet baigta pirma eilė požeminės saugyklos, o kol stovėjo „remontuojama“ dujų elektrinė, į šią saugyklą buvo pumpuojamos dujos. Rusijos spaudoje jau pasirodė grasinimų, kad „Gazprom“ gali prieš Lietuvą panaudoti įprastą ginklą – per pačius speigus užsukti dujų kranelį. Šį savaitgalį apie tai parašė ir Prancūzijos spauda. Ar manote, kad Rusija su mumis taip pasielgti gali?
- Aš manau, kad neturėtų Rusija taip pasielgti. Rusija, gal tiksliau „Gazprom“, yra įbaugintas šiek tiek prieš tai buvusios Vyriausybės – pono Aandriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės – dėl to, kad jiems buvo pateikta tokia informacija, kad jie [Vyriausybė] nesiruošia pratęsti sutarties su „Gazpro“ dėl dujų tranzito. Tikiuosi, kad „Gazprom“ nesielgs taip, pasakyčiau, žiauriai, kad galvotų apie krano užsukimą žiemą.
- Manote, kad taip neatsitiks, bet ar Lietuva būtų pasirengusi tokiai situacijai, jeigu taip atsitiktų, t.y. ar Lietuva kaupia atsargas?
- Taip, mes kaupiam atsargas, bet mes vis dėlto galvojam, kad tos atsargos yra reikalingos dėl to, kad būtų galima šiek tiek sumažinti gamtinių dujų kainą, jeigu tos atsargos būtų didesnės ir jos būtų sukauptos mažesne kaina. Po to galima būtų paskaičiuoti galutinę kainą vartotojams ir verslui.
- Ir tai dujų kainai jau šiemet gali atsiliepti, jeigu tos atsargos būtų panaudotos?
- Ne, kol kas mes šiems metams apie tai negalvojame. Vis dėlto tos atsargos nėra tokios didelės, kad galėtų turėti įtakos bendram kainos mažėjimui. Mes vis dėlto tęsiame derybas su „Gazprom“ ir tikimės, kad po kurio laiko pavyks mums susitarti ir dėl dujų pirkimo mažesnėmis kainomis iš Rusijos.
- Premjere, bet po kurio laiko? Jūs vis tikitės, visus metus, o jie kaip nesusitaria su mumis taip nesusitaria?
- Daugeliu klausimų buvo susitarta. Yra vienas klausimas likęs, dėl kurio vyksta stipresni pokalbiai – tai yra arbitražo klausimas, čia nėra jokia paslaptis. Ir šiuo klausimu jau yra įvykę netgi du susitikimai, ir pastaruoju metu vėl yra išsiųsti dokumentai į „Gazprom“. Dabar laukiam jų atsakymo.
- „Gazprom“ nori, kad Lietuva atsiimtų savo ieškinį?
- Kol kas aš nieko negaliu kalbėti apie tai. Tai yra slapta informacija. Bet mes kol kas savo pozicijos laikomės, kokia buvo išsakyta ir anksčiau.
- Nekeičiate savo pozicijos?
- Ne.
- Tai reiškia, kad mūsų ieškinys arbitraže guli?
- Taip.
- Jūs sakote, kad dėl Trečiojo energetikos paketo nevyksta jokios diskusijos. Ir tą jūs sakėte balandžio mėnesį po susitikimo su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu, bet dabar po jūsų pokalbio telefonu Rusijos žiniasklaida išrašė, kad neva „Rusijos premjeras turėjo priekaištų, jog Lietuvos pasirinktas Trečiasis energetikos paketas pažeidžia Rusijos investuotojų interesus bei prieštarauja dvišaliams tarpvyriausybiniams susitarimams“. Ar kas pasikeitė nuo balandžio, ar buvo su Jumis apie tai kalbama?
- Galiu pasakyti, kad tikrai apie tai kalbėjome, bet tikrai tas pokalbis nebuvo toks kategoriškas ir griežtas, kaip yra išrašytas. Tas pokalbis vyko dėl to, kokie bus daromi kiti žingsniai, nes skirstymo tinklai yra atskirti.
- Komisija, kuriai vadovauja socialdemokratas Artūras Skardžius Seime. Vienas iš jos tyrimo objektų, keliantis daug diskusijų, yra [SGD terminalo] laivo išsipirkimo kaina kai pasibaigs nuomos laikotarpis. Aš taip suprantu, kad „Klaipėdos naftos“ vadovas sako, kad tai yra komercinė paslaptis, jis negali atskleisti tos kainos ir tai, aš taip suprantu, nepatinka ponui A. Skardžiui. Bet, premjere, jeigu tai ir yra komercinė paslaptis, jūs žinote tą kainą?
- Aš galėčiau sužinoti, kokia yra kaina, bet aš tikrai nesidomėjau, kokia yra to laivo kaina. Norint daryti tokias išvadas ir kategoriškas išvadas, kad laivas yra per brangus arba nuoma yra per brangi, tai reikia turėti išsamesnę informaciją, reikia žinoti, kokia kaina buvo kitų laivų, kurie yra jau pastatyti kitose šalyse. Ir, manau, kad į šitą klausimą vargu ar galima atsakyti neturint tarptautinės praktikos šioje srityje.
- Tai jūs manote, kad ponas A. Skardžius paskubėjo su priekaištais?
- Aš nenorėčiau jo kaltinti, jis daugiau sakė, kad jis norėtų tą kainą sužinoti, bet, aišku, tokių pareiškimų politikams neverta daryti viešai.
- Ar tiesa, kad energetikos ministras jau kelis kartus bandė atsistatydinti?
- Čia toks lietuviškas noras, kad visą laiką vyrautų kažkokie skandalai. Ne, aš galiu pasakyti, kad Energetikos ministras nenorėjo atsistatydinti ir nenori. Jis yra vienas iš tų jaunų politikų, kurie sėkmingai ir dirba, ir dirbs.
- Vienas iš Konstitucinio teismo (KT) teisėjų pasakė, kad Vyriausybė ne taip išsiaiškino KT sprendimą. Sumažinimas galėjo likti, tik jis turėjo būti proporcingas, todėl visiškai nereiškia, kad turėjo būti atstatytos visos algos.
- Jūs labai gerai pasakėte, kad vienas KT teisėjas. Tas vienas teisėjas gal ir turėjo kitą nuomonę. Aš būčiau labai patenkintas, jeigu į to teisėjo sprendimą būtų atsižvelgta, ir jie būtų priėmę kitokį sprendimą, kurį mes būtume su malonumu įgyvendinę. Čia ne vien vyriausybės yra tokia pozicija, kad reikėjo taip atstatyti atlyginimus, kurie buvo iki 2009 metų, nes aš ir su KT pirmininku kalbėjau, ir jokių kitų pasiūlymų ir patarimų neišgirdau.
- O ką jūs manote apie konservatorių pasiūlymą dar sustabdyti atlyginimų atkūrimą politikams?
- Tai patys konservatoriai ir kiti politikai tegu teikia įstatymo projektą ir, aš manau, tegu parodo savo apsisprendimą balsuodami, ir tada bus galima patikėti, kad jie nori tą padaryti.
- Socialdemokratai palaikytų tokio įstatymo pataisą?
- Aš tai su malonumu palaikyčiau.
- Premjere, kodėl nenorite dalyvauti Prezidento rinkimuose?
- Mes kol kas laukiame skyrių pasiūlymų.
- Bet visiškai aišku, kad jūs būsite pasiūlytas.
- Bet yra toks susitarimas, kad mes priimsime sprendimą partijos tarybos posėdyje, o paskui suvažiavimas turėtų patvirtinti. Užimu labai atsakingas pareigas ir turiu užsibrėžęs labai rimtus tikslus ir norėčiau juos įgyvendinti.
- Gerai, bet jeigu bus toks partijos sprendimas, kad jūs turite būti kandidatas, ką jūs tada?
- Tai aš vis tiek pats turiu priimti sprendimą – partija man gali tik pasiūlyti.
- Ir taip gali būti, kad partija siūlo viena, o jūs apsisprendžiate kitaip?
- Gali būti ir taip.
- O jūs turite garantijų, kad laimėjusi Dalia Grybauskaitė paliks jus premjeru?
- Aš taip negalvoju. Gal iki to laiko pasirodys, kad tie mano tikslai buvo neįgyvendinti, ir per tą laikotarpį jau bus galima pamatyti, kaip man sekėsi vadovauti, ir gal reikės atsisveikinti pasakant: na ką, Butkevičiau, tau reikalavimai buvo keliami aiškūs, suprantami, tau nepavyko, ir mes turim gražiai atsisveikinti vienas su kitu.
- Jūs ir tokios galimybės neatmetate?
- Ne, aš taip negalvoju, bet nesu toks žmogus, kad laikyčiausi tos kėdės bet kokia kaina. Aš stengiuosi dirbti laisvai ir norėtųsi, kaip sakiau, kad Lietuvoje įvyktų pokyčiai žmonių labui.
