Lietuva turi formalų įsipareigojimą NATO skirti 2 proc. BVP. Tiek niekada nebuvo skirta. Šiuo metu Lietuva skiria gynybai 0,8 proc. BVP.
„Tautininkais ar hiperkonservatoriais sako, kad mes neskiriame lėšų – tai mums nepadės NATO. Tai yra netiesa", – sako MRU politinės teorijos profesorius Andrius Bielskis - Aš esu už tai, kad konfliktai būtų sprendžiami išimtinai diplomatiniu būdu. Kartais tai nepavyksta ir būna agresijos. Kaip kairysis aš nesu už tai, kad Lietuva iki ausų ir dantų ginkluotųsi. Suprantu, kad yra tokių situacijų, kai ta bendra kolektyvinė tarptautinės bendruomenės gynyba yra būtina“.
Lietuvoje pastaruoju metu kalbama apie Rusijos grėsmę. Baiminamasi, kad Krymo situacija gali pasikartoti ir Lietuvoje, tačiau profesorius su tuo nesutinka.
„Yra milžiniškas skirtumas tarp Ukrainos ir Lietuvos. Skirtumas tas, kad Lietuva yra NATO narė, o Ukraina ne. Ir nepaisant to, kad spaudimas Rusijai iš tarptautinės bendruomenės, iš Europos Sąjungos, iš JAV ir kitų šalių yra daromas, tokių garantijų kaip Lietuva Ukraina neturi. Niekas – NATO, JAV, Europos sąjunga neis ir nekariaus ir neatiminės iš Rusijos Krymo“, – teigia A. Bielskis.
MRU profesorius A. Bielskis sako, kad Lietuva nežino, kad vyksta Kremliuje ir kaip mąsto aukščiausi Rusijos politiniai veikėjai.
„Niekas to negali pasakyti, bet aš nemanau, kad Rusija turi ketinimų pulti Lietuvą. Aš tuo netikiu. Tai būtų didžiausias akibrokštas ir jis (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas red. past.) nėra toks beprotis“, – teigia A. Bielskis.
A. Bielskis ramina ir primena, kad aukščiausi pareigūnai Hagoje, JAV prezidentas Barackas Obama ne kartą sakė, kad penktasis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos galioja ir galios. Tą patį, anot profesoriaus A. Bielskio, patvirtino Olandijos premjeras ministras, aukštieji Didžiosios Britanijos pareigūnai, vokiečių užsienio reikalų ministras.
„Tai yra milžiniškas dalykas. Galime jaustis žymiai saugiau“, – teigia profesorius.
„Mes turime galvoti apie gynybos strategijas, be jokios abejonės. Tačiau Rusijai reikia, kad ir melagingų, bet pretekstų pulti Lietuvą. Kokiu pagrindu reikėtų Lietuvą pulti? Tai Europos Sąjungos šalis, NATO šalis. Rusų tautinė mažuma yra žymiai geriau integruota. Tai dėl ko pulti?“ – retoriškai klausė A. Bielskis.
Politinės teorijos profesoriaus nuomone „didžiausias pavojus yra vis tie išprotėję hipernacionalistai ir tie, kurie šaukia „Lietuva lietuviams“. Štai kur yra grėsmė, nes jie nori sukiršinti tautines mažumas ir tada Rusija turėtų vieną iš pretekstų ir tai nebūtų rimtas pretekstas. Netgi tokiu atveju.
Didžiausią paniką ir baimę Lietuvoje sėja politiniai komentatoriai ir politikai.
„Per kelias dienas Lietuvoje susiformavo „karo partija". Kartais iš komentatorių susidarydavo toks vaizdas, kad jei nepuls mūsų Rusija – tai jie nusivils. Karo partija kelią isteriją ir paniką“, – įsitikinęs profesorius A. Bielskis.
