Aivaras Bendžius – vienas perspektyviausių vadinamas pastarųjų metų devyniolikmetis ledo ritulininkas iš Elektrėnų. Būdamas devyniolikos jau spėjo atstovauti visų amžių Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktines, taip pat debiutuoti nacionalinėje vyrų rinktinėje, teigiama pranešime spaudai.
194 cm ūgio ir 93 kg sveriantis, darbštumu ir lyderio savybėmis išsiskiriantis ledo ritulininkas nuo vaikystės svajojo apie didįjį ledo ritulį ir savo svajonių tyliai, bet užtikrintai pradėjo siekti ledo ritulio sostine vadinamuose Elektrėnuose, o penkiolikos jau atkreipė vyrų komandos „Energija“ vadovų dėmesį.
A.Bendžius dabar prakaitą lieja Tamperės „Ilves“ komandoje, kuri yra Suomijos „SM-liiga“ lygos dalyvė, o šalies ledo ritulio istorijoje minima dar nuo 1931 metų.
Kaip atsidūrei Suomijoje? Turėjai tikslą šį sezoną išvykti į užsienį rungtyniauti? Kodėl būtent Suomija?
Nuo vaikystės svajojau išvykti kur nors į stiprią ledo ritulio šalį rungtyniauti ir to tikslingai siekiau. Petras Nausėda (Elektrėnų „Energija“ direktorius, Lietuvos ledo ritulio federacijos prezidentas) kažkokiu būdu susitarė su Tamperės „Ilves“ klubo vadovu, kad galiu atvykti į „peržiūrą“ – nuvykau vasaros pradžioje, sėkmingai pasirodžiau ir sutarėme, kad čia liksiu. „Ilves“ jaunimo komandoje žaidžia kitas lietuvis Daniel Bogdziul – jo atsiliepimai apie Suomijos ledo ritulį buvo patys geriausi, o tai tik dar labiau motyvavo mane.
Ar pats tikėjaisi, kad tiesiai iš Lietuvos gali patekti į viena stipriausių lygų vadinamą Suomijos SM - ligaa komandą?
Tikėjausi ir apie tai visada svajoju! Nuo maždaug penkiolikos – šešiolikos metų, dar būdamas Elektrėnų sporto mokykloje pradėjau treniruotis su „Energijos“ vyrų komanda, o du paskutinius sezonus ir žaidžiau pagrindinėje sudėtyje. Elektrėnų „Energijoje“ man kaip jaunam žaidėjui buvo sudarytos idealios sąlygos: kasdien treniruotės, daug varžybų, daug žaidybinio laiko, o dar kai suteikė progą žaisti su senbuviais tokiais kaip Š.Kuliešius viename puolimo trejete – daug ko gali išmokti!
Kokie buvo pirmieji įspūdžiai, kaip jauteisi, ką mąstei?
Tiesą sakant, vykau ir svajojau patekti į jaunimo komandą, tačiau po primos treniruotės buvo keista – per didelės barzdos kaip jaunimui! Susipažinęs pradėjau internete žiurėti kas čia per žaidėjai – pamačiau ir NHL ir KHL žaidusių pavardžių, supratau, kur patekau! Sekėsi puikiai, todėl su daugeliu greitai radau bendrą kalbą. Tiesa, sunkiausia iki šiol – kalbos barjeras.
Bendrai – dar pats gyvenu kaip sapne, viskas aplink idealu, todėl stengiuosi visą save atiduoti treniruotėms ir varžyboms. Ypatingai patinka žmonių bendravimas – nuo žaidėjų iki trenerių, vadovų – visi vieni kitus palaiko kiekviename žingsnyje.
Kokia yra profesionali Suomijos virtuvė? Kokia yra “Ilves"?
Čia ledo ritulininkai – 100 procentų profesionalai! Čia viskas sukoncentruota tik į geriausias sąlygas būtent sportuoti, laimėti, visi kalba tik apie žaidimą ir pergales. Pats „Ilves“ klubas yra legendinis Suomijoje, įkurtas dar 1931 metais. Tiesa, pastarieji sezonai nėra itin sėkmingi, tačiau tikiuosi, kad artimiausiu metu bus geriau J
Kokios sutarties sąlygos?
Sutartį pasirašiau vieniems metams su galimybe pratęsti dar dviems – pirmumo teisė priklauso „Ilves“. Mano amžius leidžia dar du sezonus atstovauti ir jaunimo komandai, taip pat sutartyje įrašyta, kad klubas gali mane skolinti Mestis lygos (antra pagal stiprumą lyga) komandai. Yra atskiras punktas apie NHL J.
Puikus šuolis karjeroje, bet nuo ko prasidėjo viskas – kiek tai yra Elektrėnų “Energija" komandos indėlis, kad turi tokio potencialo sulaukęs vos 19 metų?
Kaip ir minėjau, man Elektrėnuose, kur pradėjau žaisti vaikas, augau – manau geriausios sąlygos Lietuvoje ledo ritulininkams – sporto moklyklos dėka daug kas finansuojama, pradedi rodyti rezultatus – patenki į vyrų komandą. Daugiausia išmokau būdamas su „Energijos“ komanda tiek sportine tiek gyvenimiška prasme- kai „durnumas“ užeidavo – gaudavau „spyrių į užpakalį“ nuo vyresnių, visada turėjau spaudimo mokytis, o svarbiausia, visada turėjo sportinį palaikymą. Elektrėnų „Energija“ – visada mano širdyje!
