Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pabrėžia, kad laisvą visuomenę ir ekonominį stabilumą ant solidarumo ir demokratijos vertybių pamato įtvirtinusios Baltijos jūros šalys yra pavyzdys visai ES, kaip valstybių, tautų ir visuomenės grupių solidarumas gali padėti užtikrinti tvarų politinį ir ekonominį vystymąsi.
Ministras Konrado Adenauerio fondo būstinėje Berlyne ketvirtadienį skaitė paskaitą „Baltijos jūros regionas Europos Sąjungoje“, kurioje apžvelgė politinį ir ekonominį Baltijos jūros regiono vystymąsi, jo galimybes ir iššūkius platesnėje Europos raidos perspektyvoje.
Pasak ministro, Baltijos jūros regionas yra sudėtingas darinys, kuriame persipina skirtingos tapatybės, bendradarbiavimo schemos, iššūkiai ir sprendimai. Tačiau regiono valstybes telkia stiprus solidarumo jausmas, kuris ne tik padėjo Lietuvai, Latvijai ir Estijai įtvirtinti savo nepriklausomybę, bet ir visoms šiaurinėms ES valstybėms kovoti su ekonominės krizės iššūkiais.
„Nepaisant skirtumų, mes pasiekėme unikalią integraciją. Ekspertai tvirtina, kad Šiaurės ir Baltijos šalys stropiausiai ėmėsi taupymo priemonių stabilizuoti ekonominę krizę ir greitai atkurti augimą. Pasitvirtino, kad dalinimasis patirtimi, veiksmų koordinavimas, geras valdymas ir žinios apsimoka ir ekonomikos augimo, ir jo sulėtėjimo laikais“, - sakė A.Ažubalis.
Jo įsitikinimu, tik kasdienis pasitikėjimas ir solidarumas padėjo suderinti ir bendram labui panaudoti skirtingus, bet vienas kitą papildančius šalių poreikius ir interesus.
„Ši savaime regione susiformavusi praktika gali būti sėkmingai panaudota platesniame ES kontekste. Mūsų regionui tenka svarbus vaidmuo ES daugeliu aspektų. Lietuvos požiūriu, pirmiausia tai būtų finansų ir ekonomikos, energetinio saugumo ir saugos, santykių su ES kaimynais, teisinio bendradarbiavimo ir Europos istorijos sritys“, - teigė ministras.
Jo nuomone, Baltijos jūros regionas rodo puikų pavyzdį, kaip sugriežtinti viešuosius finansus ir sutelkti politines pastangas reikalingiems pokyčiams pasiekti. „Tai - aiškus valstybių, socialinių grupių ir kartų solidarumo įrodymas. Tai kartu yra pavyzdys, kaip solidarumas prisideda prie tvaraus ekonominio vystymosi užtikrinimo“, - pabrėžė A. Ažubalis.
Tarp svarbiausių iššūkių, kuriuos Baltijos jūros regionas turėtų bendromis pastangomis spręsti, jis išskyrė ES kaimynystėje neatsakingai vykdomus atominės energetikos projektus, veikiančios bendros ES energijos rinkos sukūrimą, Baltijos jūros ekologinės būklės gerinimą.
Kartu A. Ažubalis akcentavo svarbų didžiųjų regiono valstybių - Vokietijos ir Lenkijos vaidmens svarbą siekiant bendrų tikslų. „Mes esame natūralūs partneriai ne tik todėl, kad esame prie Baltijos jūros, bet ir todėl, kad esame susaistyti dvišalio ir daugiašalio saugumo, politinio ir ekonominio bendradarbiavimo tinklais. Sutampa mūsų požiūriai į regiono ateitį, kur saugumas ir gerovė būtų suderinta su aukštais aplinkosaugos standartais, bei į vyriausybių finansinę atsakomybę", - tvirtino ministras.
Berlyne ministras taip pat susitiko su Vokietijos užsienio reikalų ministru Gvidu Vestervele (Guido Westerwelle), Bundestago tarpparlamentinių ryšių su Baltijos valstybėmis grupės pirmininke Kristel Hapač Kasan (Christel Happach-Kasan) ir Konrado Adenauerio fondo pirmininku Hansu Gertu Pioteringu (Hans-Gertu Pottering).
Eltos vyriausioji redaktorė Eleonora Budzinauskienė
