Prieš mėnesį viename rajoniniame laikraštyje perskaičiau prieniškės Marijos išsakytą nuomonę. Anot jos, „Pas mus beveik visi daro kažką nelegalaus. O kai patys užsiima nešvariais reikalais, tai ir prieš valdžią tyli – tu manęs nematai, nejudini – aš tavęs.“
Nežinau kokį sprendimą rinkimuose priėmė ponia Marija, tačiau pastarųjų rinkimų rezultatai patvirtino jos mintis. Sukrėtimų neįvyko, valdžia vėl liko nejudinama, o daugiamandatėje apygardoje laimėjo nešvariais reikalais – balsų pirkimu ir pan. rinkimų metu įtariama partija, kurios pirmininkas yra teisiamas baudžiamojoje byloje. (Kuomet vairuotojas pakiša 50 ar 100 litų kupiūrą kelių policininkui – tai pagal BK traktuojama kaip kyšio davimas. Kai 50 Lt kyšis duodamas už balsą – tai, anot VRK pirmininko Z.Vaigausko, tik smulkus pažeidimas.) Dalį atsakomybės privalo prisiimti ir pati visuomenė, nes dalis žmonių visgi buvo nusikalstamos rinkimų kampanijos bendrininkais.
Dar vienas paradoksas – tai, kad balsai atiduodami tiems, kurie iš tautos tyčiojasi tiesiogiai, kaip Darbo partijos pirmininkas, arba netiesiogiai, kaip TS-LKD ar LSDP savo valdymu skurdindami žmones, o ne tiems, kurie vykdo tautos valią, pagal jos norus suformuoja vieningą antisisteminį sąrašą, parengia programą. Nežinau kaip baigsis antrasis rinkimų turas, tačiau, jei po šių rinkimų konservatoriai nedalyvaus valdžios postų dalybose, tai labai tikėtina, jog per kitus rinkimus rinkėjai juos pagal švytuoklės principą vėl patupdys į valdžią.
Štai tame pačiame rajoninio laikraščio numeryje išspausdintos kitų prieniškių mintys: „Pas mus tik tarpusavyje visi pašneka, pakeikia valdžią, bet niekas nieko nedaro, tik svarsto kada bus dar blogiau“. „Džiaugiamės, matydami tuos, kurie bando keisti esamą situaciją. Gaila, kad tokių mažai. Netikiu, kad rinkimai ir naujas Seimas ką nors pakeis. Manau, reikia mažiau dejuoti, daugiau galvoti ir veikti, nes situacija jau tokia, kad sėdėti rankų sudėjus daugiau nebegalima. Piktina seimūnai... Mes, lietuviai, labai patiklūs – tikime nerealiais pažadais, nors viskas tik blogėja“. Atrodo žmonės problemą supranta, kalba teisingai, tačiau rinkimų rezultatai rodo ką kitą. Jei renkami tie patys, metų metais keikiami seimūnai, galima manyti, kad tautai iš tiesų visai nėra blogai ir pokyčiai jai nereikalingi. Kyla pagrįstas klausimas: nejaugi reikia būti politiniu veidmainiu, ciniku, chamu, vagimi, kad už tave balsuotų?
Ir dar vienas pastebėjimas. Spalio 14 d. Rusijoje vyko vietos valdžios rinkimai. Pergalę vėl šventė „Vieningosios Rusijos“ partija. Lietuvos žiniasklaidos aprašymuose teigiama, kad dalis rusų žiniasklaidos ir nepriklausomi stebėtojai rinkimus įvertino kaip nešvarius, kuomet pažeidimų mastas – tiesiog pribloškiantis: balsuotojai buvo organizuotai vežami balsuoti į rinkimų apylinkes, už balsą žmonėms buvo siūloma 500-1000 rublių ir t.t., o Rusijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkas V.Čiurovas tiesiog užsimerkė prieš masinius pažeidinėjimus. Žodį „Rusija“ pakeiskime į „Lietuva“, partiją „Vieningoji Rusija“ – lietuviška dominuojančia politine-partine „Vieningąja sistema“, o V.Čiurovo pavardę – į Z.Vaigausko, ir viskas tiks Lietuvai.
Arvydas Akstinavičius, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas
P.S. Jei dar neatsisakome minties dėl teisingumo, sąžiningų demokratiškų rinkimų, tai tokioje situacijoje objektyviausias sprendimas būtų anuliuoti rinkimų rezultatus, skelbti pakartotinius rinkimus, eliminuojant iš rinkimų nusikaltusias partijas ir politikus. Nenukirtus tokios veiklos šaknų dabar, tolesnis kelias – valdžios pirkimas už dar didesnius pinigus. Didesni pinigai, deja, ne Lietuvoje. O tai jau gali lemti valstybės sunaikinimą. Jeigu kada vėliau susiprasime, galimybės atitaisyti galime ir nebeturėti.
