Gyvoji grandinė, nusidriekusi per visą Ameriką, virtinė, sujungusi Gazos ruožą su raudų siena, ir kitos gyvosios grandinės, kurios buvo nusidriekusios prieš sekmadienį planuojamą akciją Maskvoje.
Vasario 26 dieną numatyta akcija „Bielojė kalco“ („Baltasis žiedas“) - prieš mėnesį vykusios automobilinės to paties pavadinimo akcijos tiesioginė tęsėja. Tik tuomet „Bolotnoj“ aikštės ir Sacharovo prospekto palaikymo lozungai važiavo „Sadovyj“ žiedu baltomis juostomis padabintose mašinose, o šį sykį manifestacija bus organizuota pėsčiomis.
Jos dalyviai šiandien antrą valandą dienos paprasčiausiai sustos „Sadovyj“ žiedo vidinėje pusėje veidu į Kremlių ir susikabins rankomis. Norint, kad susidarytų uždara gyvoji grandinė, reikia maždaug 34 000 žmonių.
Šiuolaikinėje politikos istorijoje tai toli gražu ne pirmoji gyvoji grandinė. Tokios akcijos labai išpopuliarėjo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje - paskutiniojo dešimtmečio pradžioje ir nepasitraukia iš politinės arenos iki šiol. „Forbes“ paskelbė devynias pačias garsiausias , gyvąsias grandines, kurios buvo nusitęsusios visoje planetoje – nuo Šiaurės Amerikos iki Rytų Europos ir Afrikos.
Hands across America, 1986 metų gegužės 25 diena, JAV, 6,5 mln. žmonių
Hands across America (nuotr. SCANPIX)
Tą dieną vyko labdaros akcija su lozungu „Susiimkite rankomis visoje Amerikoje“ („Hands across America“). Gyvoji grandinė, į kurią vidudienį penkiolikai minučių išsirikiavo apie 6,5 mln. žmonių (tarp kurių buvo ir įžymybių – pavyzdžiui, Liza Minnelli, nusitęsė nuo Battery parko Niujorke iki Long Beach krantinės Kalifornijoje. Ji buvo nusidriekusi per 15 valstijų, bendras jos ilgis buvo virš 6,6 tūkstančių kilometrų. Akcijos tikslas buvo ne protestas, o aukų rinkimas nepasiturintiems, visų pirma, badaujantiems ir benamiams. Akcijos metu pavyko surinkti daugiau kaip 34 mln. dolerių, o dar bemaž 800 mln. dolerių šiems tikslams vėliau skyrė vyriausybė, kuri negalėjo neatkreipti dėmesio į tokio didelio masto manifestaciją.
„Baltijos kelias“, 1989 metų rugpjūčio 23 diena, Estija, Latvija, Lietuva, 600 km
Baltijos kelias (nuotr. SCANPIX)
Greičiausiai, būtent amerikiečių, sustojusių į milžinišką gyvąją grandinę, pavyzdys įkvėpė akcijos „Baltijos kelias“ organizatorius. Molotovo – Ribentropo pakto pasirašymo penkiasdešimtųjų metinių dieną beveik du milijonai Baltijos valstybių gyventojų, susiėmę rankomis, sudarė 600 kilometrų ilgio vorą, sujungusią Taliną, Rygą ir Vilnių. Po dvidešimties metų ši manifestacija pateko į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ sąrašą kaip nesmurtinio pasipriešinimo fenomenas: nepaisant aiškiai antisovietinio „Baltijos kelio“ pobūdžio, SSRS vadovybė visai nereagavo į šią akciją, ir veikiai Pabaltijo respublikos viena po kitos išstojo iš SSRS sudėties.
Nuo Lvovo iki Kijevo, 1990 metų sausio 21 diena, Ukraina, 1-3 mln. žmonių
Nuo Lvovo iki Kijevo (nuotr. SCANPIX)
Jeigu „Baltijos kelią“ įkvėpė Amerikos pavyzdys, tai jis pats tapo pavyzdžiu analogiškai akcijai Ukrainoje. Dieną, kurią 1919 metais buvo pasirašytas Ukrainos liaudies respublikos ir Vakarų Ukrainos liaudies respublikos susijungimo aktas, praėjus 71 metams, Ukrainos gyventojai sustojo į gyvąją grandinę nuo Lvovo iki Kijevo. Šioje pačioje pirmojoje akcijoje įvairiais duomenimis dalyvavo nuo 1 iki 3 milijonų žmonių. Panašios virtinės išsirikiuodavo ir vėliau, bet jau ne tokios ilgos. Nuo 2008 metų Susijungimo dienos garbei akcija buvo organizuojama ant Patono tilto Kijeve: jos dalyviai sujungdavo Dnepro kairįjį ir dešinįjį krantus, simbolizuojančius Ukrainos rytinę ir vakarinę dalis.
Nuo Gazos ruožo iki Jeruzalės, 2004 metų liepos 25 diena, Izraelis, iki 200 000 žmonių
Nuo Gazos ruožo iki Jeruzalės (nuotr. SCANPIX)
Į akciją, protestuojant prieš žydų gyvenviečių likvidavimą Gazos ruože, tą dieną susirinko, įvairiais vertinimais, nuo 130 iki 200 tūkstančių žmonių. Norėdami išreikšti savo nepasitenkinimą ministro pirmininko Arielio Šarono planais išvesti kariuomenę iš Gazos ruožo ir evakuoti iš šių žemių naujakurius, manifestacijos dalyviai sustojo į gyvąją grandinę nuo Nissan gyvenvietės Gazos šiaurėje iki pat Raudų sienos Jeruzalėje. Kaip pranešė tą dieną BBC, pirmasis voroje stovėjo Yitzhakas Šamiras, priverstas bėgti iš Gazos ruožo 1948 metais, kai ten atėjo Egipto kariuomenė, o paskutinė – jo šešerių metų anūkė Iel Beter, kuri savo delną laikė ant šventosios sienos akmenų.
Grandinė „Didžiojo Amerikos boikoto“ dieną, 2006 metų gegužės 1 diena, JAV
Grandinė „Didžiojo Amerikos boikoto“ dieną (nuotr. SCANPIX)
Pagal tradiciją ši diena Jungtinėse Valstijose vadinama Dviračių palaiminimo diena. Tačiau beveik prieš šešerius metus ji tapo žinoma kaip „Didžiojo Amerikos boikoto“ diena. Gegužės pirmąją gyvoji grandinė, kurioje daugiausiai buvo išeivių iš Lotynų Amerikos, nusidriekė per Manhataną, Queensą, Brooklyną ir Bronksą. Daugiau kaip 12 000 dalyvių tokiu būdu protestavo prieš imigracinę reformą, kurią paskelbė prezidento George'o Busho jaunesniojo administracija. Gyvoji grandinė tapo pačiu ryškiausiu „Didžiojo boikoto“ demonstravimu. Jo esmė buvo ta, kad daugiau kaip 11,5 mln. žmonių visose Jungtinėse Amerikos Valstijose tą dieną atsisakė eiti į darbą ir neišleido nė vieno dolerio: akcijos organizatorių sumanymas buvo tas, kad būtent ekonominis spaudimas turėjo parodyti valdžiai, kaip pavojinga yra bandyti pastatyti už įstatymo ribų žmones, kurie neturi legalaus statuso, bet, nepaisant to, dirba Amerikoje, leidžia čia savo pinigus ir moka mokesčius.
Grandinė protestuojant prieš atomines elektrines, 2011 metų kovo 12 diena, Vokietija, 45 km
Grandinė protestuojant prieš atomines elektrines (nuotr. SCANPIX)
Kitą dieną po katastrofiškos avarijos Japonijos atominėje elektrinėje „Fukušima-1“ Vokietijoje daugiau kaip 60 tūkstančių žmonių sustojo į 45 kilometrų ilgio gyvąją grandinę. Ji prasidėjo prie Vokietijos atominės elektrinės „Nekarvesthaym-2“ ir tęsėsi iki pat Badeno Viurtenbergo žemės vyriausybės durų Štutgarte. Objektas pasirinktas neatsitiktinai: būtent ši elektrinė, pastatyta 1988 metais, ne kartą buvo tapusi pranešimų apie pavojingus incidentus ir gedimus „didvyre“. Apskritai manifestacijos dalyvių protestas buvo nukreiptas prieš Angelos Merkel vyriausybės atsisakymą įgyvendinti branduolinės energetikos Vokietijoje atsisakymo planus ir sprendimą pratęsti veikiančių atominių elektrinių eksploatacijos terminą.
Grandinė aplink Kairo muziejų, 2011 metų sausio 29 diena, Egiptas
Grandinė aplink Kairo muziejų (nuotr. SCANPIX)
Ši gyvoji grandinė – toli gražu ne pati ilgiausia ir ne pati skaitlingiausia „Forbes“ sąraše, tačiau, turbūt, pati įspūdingiausia. Tachrir aikštėje susirinkusių manifestantų ir Egipto prezidento Hosnio Mubarako šalininkų susidūrimo įkarštyje nežinomi vandalai įsibrovė į įžymųjį Kairo muziejų. Beginkliai apsaugininkai pajėgė tik išjungti visame pastate šviesą, kad pro jų užtvarą prasiveržę užpuolikai negalėtų nusigauti iki pačių vertingiausių eksponatų. Netrukus apsaugininkams į pagalbą atskubėjo savanoriai: keli šimtai žmonių iš pradžių išgrūdo vandalus iš muziejaus, o po to sustojo aplink jį į gyvąją grandinę, kurioje stovėjo iki tol, kol į pagalbą atvyko kariškiai.
Grandinė M. Yunusui apginti, 2011 metų kovo 8 diena, Bangladešas
Grandinė M. Yunusui apginti (nuotr. SCANPIX)
Pranešimas apie Nobelio taikos premijos laureato, mikrokreditavimo koncepcijos kūrėjo Muhammado Yunuso atstatymą iš „Grameen“ banko generalinio direktoriaus posto Dakoje trenkė kaip perkūnas iš dangaus. Šalies centrinis bankas – vienas iš M. Yunuso įkurto „Grameen“ banko akcininkų – užprotestavo sprendimą pakartotinai skirti jį į šį postą. Teismai galų gale patvirtino Nobelio premijos laureato atleidimo iš darbo teisėtumą, tačiau bankininko šalininkai įsitikinę, kad toks sprendimas priimtas susitarus. Jų nuomone, atleidimo priežastimi tapo M.Yunuso noras užsiimti politika: jis paskelbė apie savo partijos įkūrimą, ir tuojau po to neteko posto. Keli tūkstančiai žmonių sustojo į gyvąją grandinę Dakoje, iš pradžių prieš banko pastatą, o vėliau ir gretimose gatvėse, reikalaudami, kad didelį palaikymą šalyje turintis bankininkas politikas būtų grąžintas į darbą.
Ready for Work, 2011 metų spalio 11 diena, Didžioji Britanija
Ready for Work (nuotr. SCANPIX)
Britai per pastaruosius keletą metų priprato prie to, kad prie įdarbinimo įstaigų neretai išsirikiuoja gana ilgos eilės. Bet tokių, kaip praeitų metų spalio 11 dieną, jie dar nematė. Tą dieną keletas tūkstančių jaunų britų, laikančių rankose vienodus portfelius su užrašu „Ready for Work“ („Pasirengęs darbui“), sudarė gyvąją grandinę, kuri sujungė bedarbių registravimo kontoras. Tuo pačiu jie pamėgino atkreipti vyriausybės dėmesį į darbo paieškų problemas, su kuriomis susiduria daugiau kaip milijonas britų nuo 16 iki 24 metų. Po mėnesio Didžiosios Britanijos vicepremjeras Nick Clegg pareiškė, kad „negalima ignoruoti“ jaunimo bedarbystės lygio ir kad šalis nepajėgs įveikti pasaulinės ekonominės krizės padarinių, jeigu neišspręs šio klausimo.
