Medžiaga buvo nufilmuota vieno iš ligoninės darbuotojų, kuris ją perdavė prancūzų fotografui. Vėliau filmukai pateko į tinklalapį „Youtube“, iš kurio netrukus buvo pašalinti.
Kankinimai Homse (nuotr. YouTube)
Kankinimai
Homso karinėje ligoninėje kankinami protestuotojai ir kariai, kurie atsisakė vykdyti režimo nurodymus. Tarp kankinamų žmonių – 14-mečiai vaikai. Šie žmonės mušami, operuojami be nuskausminamųjų. Jiems užsiuvami lytiniai organai, kad jie negalėtų šlapintis. Dar vienas žiaurus metodas: vaikščiojimas sužeistomis pėdomis po grindis, ant kurių būna pribarstoma druskos.
Kankinimai Homse (nuotr. YouTube)
Homso miestas yra laikomas sukilimo centru. Čia kasdien žudoma daugybė žmonių. Režimo pajėgos bombarduoja civilių namus su galinga karine technika. Po miestą važinėja tankai.
Gali atverti Pandoros skrynią
Sirijoje besitęsiantis konfliktas gali atverti Pandoros skrynią, kaip tai buvo Irake, ir duoti pradžią kruvinam religiniam karui. Ne visi sirai kovoja prieš prezidentą Basharą Assadą. Kodėl? Šiame konflikte kovojančios pusės nėra iki galo apibrėžtos, rašoma Tokfm.pl.
Viena iš pusių yra be jokios abejonės aiški – 47 metų šalies prezidentas B. Assadas, paveldėjęs valdžią iš savo tėvo, kuris įėjo į istoriją numalšinęs kruviną sukilimą Hamos mieste, kuomet žuvo daugiau nei 20 tūkstančių žmonių. Tačiau verta pažiūrėti, kas yra kitoje barikadų pusėje?
Sukilėliai ir politikai
Sirijos opozicija yra labai plati ir gerokai susiskaldžiusi. Jos centre – Nacionalinė Sirijos taryba. Ji sukurta pagal Libijos modelį, kuris veikė puikiai – taryba buvo pakankamai greitai pripažinta kaip naujoji šalies valdžia, kai Muammaro Gaddafio tokiu jau niekas nebevertino.
Ši taryba įsikūrusi Turkijoje. Jos nariai: Musulmonų Brolijos atšaka Sirijoje, daugybė Sirijos disidentų iš viso pasaulio, dalis kurdų opozicijos. Tačiau kritikai teigia, kad ji reprezentuoja tik Sirijos tremtinių balsą, kuris turi nedaug bendro su realios padėties Sirijoje suvokimu.
Ginkluotoji Sirijos sukilėlių dalis iškilo iš laisvosios Sirijos kariuomenės, kuriai vadovauja Assadas Riasas. Joje suskaičiuojama apie 40 tūkstančių karių, kurios daugumą sudaro Sirijos kariuomenės dezertyrai. Šie kariai siekia apsaugoti civilius nuo režimo pajėgų. Tačiau ši kariuomenė vis dar nėra pajėgi įveikti 200 tūkstančių režimui lojalios kariuomenės. O ir kritikai teigia, kad kol kas dar nėra galimybės kalbėti apie bendras sukilėlių pajėgas – labiau tiktų daugybė atskirų junginių, išsibarsčiusių po įvairius miestus ir vietoves. Šie daliniai turi nedaug bendrumo, o jų veiksmai nėra koordinuojami.
Žmonės
Šiuo metu nėra lengva nustatyti, kiek Sirijos žmonių yra aktyviai įsitraukę į protestus ir kovą prieš B. Assadą ir jo režimą. Tačiau besitęsiantis režimo smurtas į protestus įtraukia vis daugiau žmonių. Būtent todėl režimo veiksmai sukilimo nemalšino – jie jį tik skatina. Prie protestų prisideda ir žmonės, pasipiktinę vis prastėjančia ekonomine šalies padėtimi, susidariusia dėl besitęsiančių susirėmimų.
Kita vertus, sausio mėnesį vykdytos apklausos parodė, kad net 55 proc. Sirijos gyventojų vis dar palaiko B. Assadą. Dalis jų tai daro dėl alternatyvos nebuvimo arba pilietinio karo baimės. Didžioji dalis palaikančiųjų yra dviejuose didžiausiuose miestuose – Damaske ir Alepe. Čia yra sukoncentruotas šalies verslas, kuris suinteresuotas režimo išlikimu. Kitu atveju verslininkai gali prarasti daug pinigų.
Religinis susipriešinimas
Šiuo metu režimo raktas į išlikimą – kariuomenės ir slaptųjų pajėgų ištikimybė. Pajėgų elite dominuoja alavitų religinė sektą, kuri siekia išlaikyti status quo. Religinis pasidalijimas Sirijoje yra potencialiai labai grėsminga sprogstamoji medžiaga. Juodžiausias scenarijus – kaip Irake – pilietinis karas su stipriu religinio susipriešinimo atspalviu.
74 proc. sirų yra sunitai. Tačiau valdžioje Sirijoje dominuoja alavitai, gerokai artimesni šiitams. Kai kurie sunitai alavitų netgi nepripažįsta kaip musulmonų. Nors Sirijoje jie yra mažuma (vos 11 proc.), jau nuo seno jie dominuoja aukšto rango karininkų, politikų ir verslininkų tarpe. Dauguma jų, griuvus B. Assado režimui, prarastų įtaką ir galėtų netgi tapti keršto režimui aukomis.
Tokia situacija Sirijai gresia kruvinu pilietiniu karu, kuris nesunkiai gali virsti į dar kruvinesnį religinį karą.
Taip pat skaitykite:
ES: Sirijos valdžiai teks atsakyti už savo veiksmus
Atėjo laikas invazijai į Siriją
