Tačiau čia pasirodo besą teisūs filosofai, sakydami, kad nereikia skubėti teisti. Mokslas jau kuris laikas kalba, kad apkūnumas - ne tiek mitybos, kiek genetikos problema. Tačiau ką daryti tiems, kurie, nepaisant jokios genetikos, nori gražiai atrodyti? Ar yra kovos būdų su negailestingu likimo nuosprendžiu, jeigu mūsų tėvai ir seneliai nebuvo per geriausios figūros?
Apie naują lieknėjimo metodą, pramintą „stebuklinga 7 minučių formule“, rašoma Sheldon Levin knygoje „7-Minute Miracle: The Breakthrough Program to Banish Spot Fat Forever“. Kritikų vadinama „pirmąja knyga, kuri į lieknėjimą pažvelgia iš genetinės pusės", ji iš tiesų duoda vilties tiems, kurie buvo įsitikinę, kad gyventi su papildomais kilogramais tam tikrose kūno vietose - jų likimas.
Net ir lieknas begemotas nėra stirna
Mūsų išvaizdą lemia genetika - tai jokia naujiena. Juk sakoma, jeigu norite pamatyti, kaip atrodysite senatvėje, pasižiūrėkite į savo tėvus. Tačiau, pasirodo, kas susiję su figūra, ši taisyklė galioja taip pat. Genetikai dar juokauja: kiek neplonėtų begemotas, jis niekada nebus kaip stirna. Taigi, jeigu mūsų tėvai buvo apkūnūs, maža vilties ir mums ateityje išlikti liekniems.
Taip jau yra gamtoje, kad apkūnaus žmogaus DNR yra nustatyta kaupti riebalus. Normalaus žmogaus organizme vidutiniškai yra apie 15 kilogramų riebalų, pasiskirsčiusių 30 milijardų ląstelių, o nutukusio žmogaus organizme šių ląstelių yra žymiai daugiau. Daug didesnis jose ir riebalų kiekis.
Kita vertus, vyrauja įsitikinimas, kad, jei mažai valgysime, vis tiek būsime liekni. Tas tiesa, tačiau jeigu valgysime nors šiek tiek daugiau, riebalai kaupsis tose kūno vietose, kurios numatytos genuose. 1994 metais profesorius D.M.Fridman ir jo vadovaujama grupė iš Rockfeller universiteto Niujorke atrado geną ob (obesity - nutukimas), kontroliuojantį kūno svorį. Kiekviena ląstelė iš to 30 milijardų turi tą geną, o jis saugo riebalus kaip tikras sargas. Nė mažiausia dalelė riebalų nėra atiduodama iš ląstelės be šio geno žinios. Taip pat būtent jis nulemia, kur ir kiek riebalų turi kūne kauptis.
Didelė problema yra tai, kad riebalai labai lengvai kaupiasi, bet sunkiai dega. Todėl tuos „pasmerktuosius„, kurie nuo tam tikrų kūno vietų riebalų numesti niekaip negalėdavo, gali išgelbėti „stebuklinga“ vadinama 7 minučių taisyklė.
Išgelbėtojas - hormonas adrenalinas
Peršasi logiška išvada, kad, jeigu riebalai organizme kaupiami genų pagalba, jų ir atsikratyti galima tik paveikus pačius genus. Tačiau kaip tą padaryti? Pasirodo, kad tam būtinas hormonas adrenalinas. Tik su jo pagalba iš riebalų ląstelių atpalaiduojami riebalai.Šiuo atveju adrenalinas tarnauja kaip savotiška liepsna, kuri įžiebia tą ugnį, kurioje sudega riebalai. Be adrenalino neįmanoma riebalinių ląstelių priversti atiduoti riebalus.
Tačiau čia turi būti viena sąlyga - adrenalino turi būti tam tikras kiekis. Kitaip tariant, egzistuoja tam tikras adrenalino barjeras, po kurio riebalai atpalaiduojami. Tačiau tas barjeras kiekvienam - skirtingas. Be to, jis kinta su amžiumi. Kuo žmogus vyresnis, tuo adrenalino, norint įveikti šį barjerą, reikia daugiau. Tačiau net ir vieno amžiaus žmonėms adrenalino barjeras yra individualus. Dėl šios priežasties vieni riebalus degina lengvai, o kitiems tenka labai daug stengtis. Tam, kad riebalinės ląstelės atiduotų savo riebalų lašelį, reikalinga tam tikra individuali adrenalino koncentracija ir ją pasiekti vyresniame amžiuje galima tik labai aktyviais fiziniais pratimais. Problema yra tai, kad, jeigu treniruosime visus kūno raumenis, kraujo apytaka pagerės visame kūne, bendras adrenalino kiekis pakils, tačiau jis bus per mažas, kad būtų peržengtas adrenalino barjeras ir imtų aktyviai degti riebalai.
Speciali 7 minučių mankšta
Todėl, norint suploninti tam tikras kūno dalis, reikia ne užsiiminėti bendra mankšta ir kelti bendrą adrenalino lygį, o treniruoti tas raumenų grupes, kurias norima suploninti. Štai čia ir reikalinga 7 minučių taisyklė. Mokslininkai įrodė, kad 7 minutės - tai optimalus laikas, kada kūno raumenis dengiantys riebalai ima tirpti.Tačiau mankšta turi būti atliekama maksimaliu stiprumu. Tik tokiu atveju bus peržengtas adrenalino barjeras. Jei laikas trumpesnis, adrenalino barjeras neperžengiamas, jei ilgesnis - organizmas įjungia kompensacinius mechanizmus.
7 minučių taisyklė labai svarbi dar ir dėl alkio jausmo. Pasirodo, kad sportuojant iki 7 minučių, alkis mažėja, o sportuojant ilgiau - didėja. Tai susiję su galvoje esančios pogumburio liaukos gaminamu hormonu neuropeptidu Y, kuris saugo mus nuo persitreniravimo. Jis sukelia apetitą po ilgos treniruotės, stimuliuodamas alkio centrą smegenyse, tam, kad būtų atstatyta prarasta energija. Taip pat svarbu ir tai, kad treniruojantis ilgiau nei 7 minutes, ima aktyviai gamintis endorfinai, ir nuotaika ima gerėti, todėl yra rizika mankštintis ilgiau. Tačiau endorfinai taip pat stimuliuoja ir mūsų apetitą. Todėl 7 minučių mankšta yra pati optimaliausia.
Keletas taisyklių, kurias būtina įsidėmėti
Atliekant 7 minučių fizinius pratimus būtina: visą laiką intensyviai kvėpuoti, jei pajutote skausmą kurioje nors kūno vietoje, nustoti mankštintis. Treniruotis reikia gerai išvėdintame kambaryje, nesitreniruoti pavalgius, apsirengti taip, kad oda lengvai kvėpuotų. Tam, kad imtų degti riebalai, būtina atlikinėti ne mažiau trijų pratimų - jie turi apkrauti visus treniruojamos vietos raumenis maksimaliai. Labai svarbu įsidėmėti, kad pratimai vienas po kito turi būti atliekami be pertraukos!
Jeigu pajutote uždusimą, raumenų spazmus, kosulį, skausmą krūtinėje, spaudimą krūtinėje, galvos svaigimą, labai intensyvų prakaitavimą, mankštą reikia nutraukti.
Pratimus reikia daryti intensyviai - taip, kad suprakaituotumėte, uždustumėte ir pulsas būtų pakankamai dažnas. Čia turimi omenyje sveiki žmonės, kurie neturi jokių sveikatos sutrikimų. Pratimus galima daryti kasdieną, o 4 kartus per savaitę - būtinai.
Reikia įsidėmėti, kad po treniruotės negalima nieko valgyti 40 minučių. Galima ir būtina gerti tik vandenį. Suvalgius ką nors, kraujas (o kartu ir adrenalinas) sutekės į skrandžio zoną ir visas darbas nueis veltui. Iš to seka labai svarbi išvada: kad aktyvi fizinė veikla per tą 40 minučių nenaudinga - juk kraujas irgi tekės į dirbančius raumenis. Ypatingai po treniruotės kenkia riebus maistas - svoris tada ne tik nekrenta, bet dar ir priauga.
Labai svarbu yra tai, kad riebalų deginimo procesas po tokios treniruotės tęsiasi dar 6 valandas! Todėl labai svarbu, kuo per tą laiką maitinsimės. O maitintis reikia taip, kad valgymo metu į jūsų organizmą pakliūtų 50 proc. angliavandenių, 30 proc. riebalų ir 20 proc. baltymų. Žinoma, tiksliai tų procentų sukontroliuoti neįmanoma, tačiau reikia stengtis.
