„Visuomenė kartais suabejoja, ar visada mes elgiamės teisingai. Ar vardan technologijų mes neaukojam žmonių sveikatos. <...> Mes visi esame už technologijas, bet ne mūsų gyventojų sveikatos sąskaita“, – kalbėjo diskusijos apie 5G ryšį organizatorius, valstiečių frakcijos Seime atstovas Dainius Kepenis.
Mano, kad turėtų neįsileisti 5G
Asociacijos „Už saugias technologijas“ pirmininkė Jarūnė Rimavičė tikino kad 5G ryšio diegimo svarstyme yra neužtikrinamas visuomenės dalyvavimas.
„Mes manome, kad tai nėra derinimas su visuomene, o tik derinimo imitacija“, – kalbėjo J. Rimavičė.
Pasak jos, 5G skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė yra kenksminga žmonėms, augalams, gyvūnams ir mikroorganizmams, o padidintos higienos normos, kurios nustato, kokio dydžio spinduliuotė gali būti, yra skirtos ne apsaugai, o komerciniams tikslams.
J. Rimavičė pasakojo apie 2018 m. atliktus tyrimus, kurie parodė, kad radijo dažnių sukeliama spinduliuotė pakeičia graužikų DNR ir gali sukelti jiems vėžį. Jos teigimu, ignoruojami moksliniai tyrimai, kurie įrodė, kad elektromagnetinė spinduliuotė sukelia vėžį.
„Nepriklausomas mokslas įrodė, kad nejonizuojančios elektromagnetinės spinduliuotės chroniškas poveikis yra ilgalaikis poveikis <...> ir yra žalingas žmogaus sveikatai“, – tikino diskusijos dalyvė.
J. Rimavičės nuomone, valstybė suteikė išskirtines sąlygas mobiliojo ryšio operatoriams vystyti verslą be jokios atsakomybės už potencialią žalą.
„Valstybė turėtų atmesti 5G, ne lengvinti, o griežtinti higienos normas“, – įsitikinusi ji.
Jos vadovaujamos asociacijos nuomone, turėtų būti priimtas specialus elektromagnetinę saugą reglamentuojantis įstatymas, o Lietuva turėtų orientuotis į šviesolaidinio ryšio plėtrą, nes, anot J. Rimavičės, tai žmogui ir aplinkai saugi technologija.
Siūlo sekti Amerikos pavyzdžiu
Diskusijoje dalyvavęs verslininkas Ugnius Kiguolis tikino, kad nei iš valdžios institucijų, nei iš šalies mokslininkų negauna jį dominančių atsakymų dėl galimos 5G ryšio žalos.
Verslininkas tikino, kad naujosios kartos ryšys sukelia daugybę problemų: tris kartus padidina persileidimų riziką, daro žalą kiaušidėms, spermai, elektromagnetinė spinduliuotė kelia pavojų vabzdžių ir paukščių orientavimuisi aplinkoje, augalų ir gyvūnų sveikatai, didina riziką raidos ir atminties sutrikimams, širdies darbui.
U. Kiguolis tikino, kad tai įrodo dešimtys užsienio mokslininkų tyrimų ir publikacijų.
Seimo narys Mindaugas Puidokas tikino, kad turime įvertinti ir geopolitinę 5G ryšio grėsmę. Jo tvirtinimu, tiek JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tiek JAV ambasadorius Lietuvoje atkreipia dėmesį, kad naujasis ryšis susijęs su Kinijos keliamomis grėsmėmis.
Politikas teigė, kad ir JAV, ir Slovėnija yra sustabdžiusi 5G plėtrą, kol nėra vienareikšmio atsakymo, ar naujoji technologija nėra žalinga sveikatai.
Grėsmės dar nematomos
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Irena Taraškevičienė tikino, kad yra išleistos gairės, pagal kurias visuomenei bus teikiama informacija apie 5G ryšį ir jo sukeliamas grėsmes.
Jos teigimu, tiek dabartinės, tiek naujos mobiliojo ryšio stotys yra vertinamos pagal teisės aktus, jų projektai tikrinami, yra gaunama informacija apie šių stočių stebėseną.
„Mes suprantame tą rūpestį, kad nėra pakankamai daug informacijos apie tą ryšį, nėra jis toks čia daugelį metų žinomas“, – pasakojo I. Taraškevičienė.
„Suprantu, kad žmonės susirūpinę dėl elektomagnetinio lauko poveikio siejamo su 5G ryšiu, vadovaujasi įvairiomis publikacijomis. Jei mes kažką teigiam ar neigiam, tai vadovaujamės tik tokiom publikacijoms, kurios apžvelgtos mokslininkų, yra kelios publikacijos, kurios gali patvirtinti viena kitos duomenis. Galiausiai vadovaujamės PSO leidiniais, išvadomis, o ne atskirais moksliniais tyrimais“, – aiškino I. Taraškevičienė.
Plaukų džiovintuvas kenksmingiau už 5G
VGTU Stiprių magnetinių laukų instituto direktorius, docentas Vitalijus Novickis teigė, kad daug nerimo sukėlusios padidintos higienos normos nėra niekuo ypatingos, tokie standartai taikomi visame pasaulyje.
Pasak jo, 5G ryšys nėra pavojingesnis už anksčiau egzistavusias technologijas. Jo teigimu, anksčiau naudotas 2G ryšys gali giliau prasiskverbti į žmogaus odą nei 5G, kuris maksimaliai galį įsiskverbti tik dalį milimetro. V. Novickio tikinimu, nėra patikimų įrodymų, kad 5G skleidžiamos bangos gali sukelti vėžį.
Seimo narys, liberalas Simonas Getvilas domėjosi, ar dabar buityje naudojamų prietaisų skleidžiama spinduliuotė yra galingesnė nei ta, kurią skleis 5G ryšys. Diskusijos dalyviai pažymėjo, kad, pavyzdžiui, greitį matuojantys radarai spinduliuoja stipresnes bangas.
„Indukcinė viryklė arba plaukų džiovintuvas, tai jų skleidžiama spinduliuotė arba jų prasiskverbimas yra daug didesni nei tų bangų, kurios naudojamos ryšių ir pagal dabar naudojamus [standartus], ir kas siūloma 5G“, – aiškino V. Novickis.
VGTU atstovas siūlė nepasitikėti ir visais moksliniais tyrimais, kurie neva įrodo 5G keliamą žalą.
„Mokslas yra stipriai reglamentuojamas ir yra tam tikro reitingo žurnalai ir leidiniai, kuriuose paskelbti duomenys yra recenzuojami kitų pasaulio mokslininkų. Daug žurnalų, kurie nėra geri, jie gali priimti straipsnius su bet kokia medžiaga, jei jiems sumokama. <...> Vertinant bet kokius tyrimus, reikia žiūrėti, kur publikuojama, kiek cituojama. <….> Net jei yra 10 straipsnių prieš 100 straipsnių, labai svarbu, kokiuose žurnaluose, kokių grupių ir iš kokių šaltinių ateina duomenys. Negalima paimti bet kokio straipsnio ir sulyginti vienas prie vieno“ – aiškino V. Novickis.
5G – nieko naujo?
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Žilinskas pasakojo, kad jau apie 10 metų gyvename su 4G ryšio technologija.
„Poveikio nepajautėme ypatingo jokio. 5G yra tąsa <...> tos pačios technologijos, kurią naudojamės ir turim čia ant stalo“, – pasakojo M. Žilinskas rodydamas į išmanųjį telefoną.
RRT atstovo teigimu, ryšio operatoriai vis tobulino 4G ryšį ir jam sugalvodavo naujus pavadinimus: 4G, 4G Pro, 4g++.
„Kai pritrūko žvaigždučių, jie sugalvojo 5G. Čia yra komercija, kitaip jie nepritrauks vartotojų, nepadarys savo verslo“, – aiškino M. Žilinskas.
Specialistas aiškino, kad 5G ryšys yra jau naudojamų technologijų naujas variantas.
„Esmė liko ta pati. 5G nėra kažkoks superatradimas ar baubas, kuris kardinaliai viską keičia. <...> 5G ateis jau į užimtas vietas. Vienas technologijas pakeičia kitos. “, – įsitikinęs RRT direktoriaus pavaduotojas.
M. Žilinskas bandė raminti ir tuos, kurie tikina, kad 5G ryšį skleidžiantys bokštai yra kenksmingi. Pasak jo, didesnę žalą daro ne bokštai, o telefonai, kuriuos dedame prie ausies, nes tuomet atstumas iki žmogaus kūno yra kritiškai mažas.
M. Žilinsko teigimu, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje, šalyse, kuriose jau veikia 5G ryšys, atlikti tyrimai rodo, kad naujoji technologija yra „protingesnė“ už 4G. Pasak jo, 4G ryšys spinduliuoja į visą plotą aplink ryšio bokštą, o 5G tik ta kryptimi, kuri gaudo ryšio signalą. Anot M. Žilinsko, 5G ir taupesnė technologija elektros energijos atžvilgiu.
„Suprantu žmonių susirūpinimą, nes čia kažkas naujo. O kai kažkas naujo, tai yra kažkas baisaus. Tačiau tai yra evoliucija to paties, kas dabar vyksta“, – ramino M. Žilinskas.
Įrodymų apie žalą nėra
Kiek anksčiau naujienų portalo tv3.lt kalbintas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjas Marius Urbonas teigė, kad 5G ryšiui bus naudojamas dažnis, viršijantis 2 gigahercus (GHz) – 3,5 GHz, tačiau šis dažnis patenka į tas ribas, kurias reglamentuoja bei leidžia ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos normos.
Anot M. Urbono, jau dabar yra naudojamos technologijos, kurių dažniai viršija 2 GHz. Tai „WiMAX“ technologija, Lietuvoje veikianti nuo 2007 m., taip pat tokius dažnius naudoja kai kuriuos įmonės, tarpusavyje siunčiančios didelius duomenų paketus, virš 2 GHz dažnis naudojamas ir radijo relinėse linijose.
„Tokio nuogąstavimo tarp mokslininkų, kad pradėjus naudoti šitą dažnį, susilauksime kažkokių nežinomų sveikatos pokyčių, kaip ir nėra“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo M. Urbonas.
Pasak pašnekovo, Pasaulio sveikatos organizacija vykdė tyrimus dėl mobiliųjų telefonų įtakos žmonių sveikatai, tačiau nepavyko nustatyti, kad mobilųjį ryšį galima sieti su vėžiniais susirgimais, širdies ir kraujagyslių ligomis.
M. Urbono teigimu, nuo 2013 m. mokslininkai pažymi, kad tokia galimybė yra, tačiau per septynerius metus tai tik išliko galimybe – įrodymų nėra. Pašnekovas pažymi, kad elektromagnetinis laukas naudojamas ir medicinoje, ligų diagnozavimui.
„Kaip ir kiekvienas veiksnys, maža dozė gali turėti teigiamą efektą, didelė dozė, viršijanti ribines vertes, gali turėti neigiamų efektų“, – sakė M. Urbonas.
Specialisto tvirtinimu, praėjusiais metais Europos Komisijos ataskaita parodė, kad tiesioginių įrodymų, apie ryšio poveikį sveikatai, nėra, tad Lietuvoje paliekamos ribinės dažnių vertės, į kurias patenka ir naudojamos 5G ryšyje.
5G ryšys Lietuvoje – iki 2025 m.
Vyriausybė birželio pradžioje galutinai pritarė penktos kartos judriojo ryšio (5G) plėtros planui iki 2025 metų. Gairių projekte numatyta, kad Lietuvoje jis turi būti pradėtas diegti kitais metais, o iki šių metų pabaigos turėtų būti priskirti radijo dažniai ir paskelbtas jų aukcionas.
Siekiama, kad 5G ryšys pirmiausia turėtų būti plėtojamas (tai yra, pradėtos teikti komercinės 5G ryšio paslaugos): iki 2022 metų bent viename iš penkių didžiausių pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje.
Iki 2025 metų itin sparčiu judriuoju ryšiu numatoma padengti svarbiausius sausumos transporto koridorius ir miestų teritorijas.
Gairėse nustatyti 5G ryšio plėtros etapai, identifikuotos ir apibrėžtos techninės, teisinės ir organizacinės priemonės, kurias įgyvendinus būtų sudarytos palankios sąlygos Lietuvoje diegti ir plėtoti 5G ryšį. Iš viso gairių projekte yra 20 priemonių.
„5G ryšys suteiks aukštesnio lygio ryšio paslaugų kokybę ne tik pavieniams vartotojams, bet ir leis į tinklą sujungti daiktus ir taip dar labiau išplėsti daiktų interneto (angl. Internet of Things) bei įrenginių tarpusavio sąveika grindžiamų įrenginių (angl. Machine to machine, M2M) pritaikymo galimybes“, – teigiama projekte.
Jame nurodoma, kad šiuo metu komercinės 5G ryšio paslaugos vartotojams yra prieinamos Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Korėjoje, Kinijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Ispanijoje ir kitur. Šiuo metu 11 Europos Sąjungos valstybių narių yra paskelbusios nacionalinius 5G ryšio diegimo veiksmų planus.
