1. Įvedus eurą butai brangs. Jau daugiau nei metus aktyviai kalbama, jog įvedus eurą butų kainos kils.
“Spekuliacijos apie būsto brangimą vos įvedus eurą – ypač populiarios. Tačiau naujos valiutos įvedimas neturės didelės įtakos nekilnojamojo turto kainoms, juk eurą kaip pakaitinę valiutą turime jau 12 metų. Tiesa, praėjusiais metais žmonės ypač aktyviai pirko nekilnojamąjį turtą iš dalies dėl to, kad norėjo “atsikratyti” grynaisiais litais. Įvedus eurą žmonės nustos masiškai pirkti būstus, nes pamatys, kad rinkoje niekas nesikeičia”, - prognozuoja Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas.
2. Būsto kaina per dešimt metų išauga dvigubai. Paprastai manoma, kad investicija į nekilnojamąjį turtą visuomet atsipirks, o nusipirkto būsto vertė per dešimtmetį paaugs bent dvigubai, t.y. jei nusipirksite butą dabar už 100 tūkst., po dešimties metų jį galėsite parduoti už 200 tūkst. Tačiau tai nėra auksinė taisyklė.
“2008-ųjų metų paskutinįjį ketvirtį senos statybos buto kvadrato kaina sostinėje buvo pasiekusi net 5,8 tūkst. litų. Lyginant su 1998 metais ji išaugo net 4 kartus, tačiau reikia pastebėti, jog per pastaruosius penkerius metus – nuo 2008-ųjų iki 2013-ųjų – nekilnojamojo turto kaina Vilniuje trečdaliu nukrito – iki 3,4 tūkst. litų už kv. m. Taigi, prieš penkerius metus nusipirkto 50 kv. m. buto vertė šiemet būtų 120 tūkst. litų mažesnė”, - sako E. Narbuntovičius.
Pasak nekilnojamojo turto eksperto, kaip būsto kainos keisis dešimties metų perspektyvoje, priklauso ne tik nuo ekonominės situacijos, bet ir konkretaus objekto, miesto ar konkrečios vietovės, kurioje jis yra.
3. Suremontuotą butą galima parduoti brangiau. Nemažai lietuvių prieš parduodami nekilnojamąjį turtą, butą ar namą suremontuoja ir tikisi jį parduoti gerokai brangiau.
Tačiau paprastai pirkėjas tokių pastangų neįvertina, nes didžioji dalis naujakūrių būstą atnaujina pagal savo poreikius ir skonį. Nekilnojamojo turto ekspertai pataria prieš parduodant butą neinvestuoti daug lėšų į jo remontą ir parduoti jį tokį, koks yra.
4. Sklypas su pastatu kainuoja daugiau. Sklypų savininkai dažnai galvoja, kad jame esantis pastatas – pridėtinė vertė ir tokį sklypą parduoda už didesnę kainą, nei šalia esantį tuščią. Tačiau pirkėjams dažnai atrodo priešingai.
Gerame sklype stovintis sodo namelis ar sena bakūžė neretam pirkėjui yra didelis trūkumas, nes norint statyti naują namą, senąjį teks nugriauti ir išvežti visas šiukšles. Tai – nemenkos papildomos išlaidos.
5. Samdyti brokerį neapsimoka. Lietuvoje įprasta manyti, kad jeigu galima ką nors padaryti pačiam, tai ir reikia daryti pačiam. Todėl būstus lietuviai yra labiau linkę pardavinėti patys ir nepasitiki brokeriais.
“Parduodant būstą ypač sunku nustatyti tinkamą jo kainą. Neužtenka pažiūrėti į kaimynų skelbimus ir savo būsto kainą dar padidinti. Brokeris gali padėti nustatyti tinkamą pardavimo kainą, sutvarkyti dokumentus, išspręsti kitas kilusias problemas”, - sako E. Narbuntovičius, Domoplius.lt projekto vadovas.
Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, jog brokerių įvaizdis Lietuvoje nėra pats geriausias, tačiau vis daugiau lietuvių pradeda pasitikėti profesionaliais ir savo darbą išmanančiais brokeriais.