Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Valerija, ši pasakojo, kad skaudžiausia tai, jog prancūziškas minkštasuolis yra pagamintas maždaug 1900 metais ir su savimi nešiojosi daugiau nei šimtmečio istoriją.
Taip pat ji pridėjo, kad kartu su kolege dailininkė Agne Andruška nuo 2021 metų dirbo prie šio baldo siekdamos iš jo sukurti meno kūrinį.
Valerija pasidalijo savo nesėkmingos patirties su restauratore istorija ir apmaudžiai tarstelėjo, kad atsiėmė jį „žiauriausiai sudarkytą“.
Sakė, kad atliks darbą „lengvai“
Pasakojimą Valerija pradėjo nuo to, kad baldą kartu su kolege A. Andruška įsigijo 2021 metais, kuomet siekė pradėti savo naująjį projektą. Ji pasakojo, kad tuo metu buvo kreipusis į restauratorę, kuri paliko sudarkytą baldą.
Pasak Valerijos, tuo metu minkštasuolis buvo baltas, tačiau atgavus apgadintą baltą dvi moterys pakeitė dizainą kardinaliai.
„Nusprendėme daryti jį juodą su auksinės ir turkio spalvos siuvinėjimu. Projektas truko maždaug ketverius metus. Vis tik mums reikėjo kito restauratoriaus ir pradžioje kreipėmės į tuos, kurie darė mūsų dar patį pirmąjį projektą, kur viskas buvo puiku.
Bet didžiausia klaida buvo, kad mes nenorėjome laukti kelių mėnesių eilėje, norėjome, kad būtų padaryta dabar. Kaip žinoma, gero meistro verta palaukti ir reiktų neforsuoti ir neskubėti su projektais“, – klaidą prisiminė Valerija.
Kadangi delsti moterims nesinorėjo, jos ryžosi kreiptis į restauratorę ir siuvėją Olesią Maslobojevą, UAB „Tavo svajonių karalystė“, MB „FirmFix“ vadovę, kuri anksčiau Valerijai buvo siuvusi lauko baldų apmušalus ir kartu su vyru dirbo baldų siuvimo, gamybos ir restauravimo srityse.
Ankstesnė Valerijos patirtis su restauratore buvo puiki, ji pasakojo, kad šis dabas buvo atliktas be priekaištų, tad ryžosi paprašyti padėti atnaujinant antikvarinį minkštasuolį.
„Mes su Olesia esame dirbę anksčiau, tik kitais reikalais. Nebuvo čia atsitiktinis bandymas, kur nežinai, ar tau padarys gerai. Mes į ją kreipėmės ir paklausėme, ar tokio tipo darbą ji gali atlikti, ar nekils problemų, ar pakaks kompetencijos.
Mums atsakė – „lengvai“. Tad mes palikome baldą jai, ant jo reikėjo uždėti poroloną ir apmušti baldą gobelenu, kuris buvo paruoštas. Siuvinėjimas ir tapyba jau buvo mūsų reikalas.
Skaudžiausia tai, kad kai mes nuvežėme jai audinius, kilo keistas įtarimas, kai ji paklausė, o tai kaip čia darosi. Aš jai pasakiau, kad mes kalbėjomės, kad ji apsiims tą darbą, supranta, kaip darosi. Ji pasakė, kad viskas gerai, tik nori suprasti, kad viską padarytų gerai.
Parodžiau jai, kaip baldas atrodė anksčiau, dar iki restauracijos, su originaliu gobelenu, originaliomis kniedėmis, kur labai aiškiai matėsi, kurioje vietoje jos prikaltos, kokiu atstumu, koks yra porolono iškilumas, kad žmogui nekiltų klausimų“, – prisiminė Valerija.
Baldo neatidavė kelias savaites
Valerija pasakojo, kad atidavus baldą, jį buvo žadėta restauruoti per savaitgalį. Vis tik vėliau pašnekovė gavo žinių, kad darbas sunkesnis nei meistrė manė, tad užtruks ilgiau. Tuo kartu Valerija sakė, kad nieko blogo neįtarė ir nutarė neskubėti, duoti laiko tiek, kiek reikia.
„Tada buvo toks pokalbis – ji pasakė, kad galėsime kitą savaitę atsiimti, baldą padarė, tačiau yra išvykusi. Mes paprašėme atsiųsti nuotraukas, kad pasižiūrėtumėme, kaip atrodo, nes turime du potencialius klientus, kurie norėtų jį įsigyti. Tada prasidėjo visi nuotykiai...
Ji nustojo skaityti žinutes, matydavau, kad ji „online“ (prisijungusi – aut. past.), bet neskaito žinučių. Po kelių dienų aš jai paskambinau, paprašiau atsiųsti nuotraukas, nes jau kitą savaitę norėjome atvykti atsiimti. Ji sakė, kad paliko darbinį telefoną darbe, yra išvažiavusi, turi daug klientų, atsiųs vakare.
Pasakiau, kad viskas gerai. Laukėme vakaro, jis atėjo, nuotraukų nesulaukėme. Kitą dieną vėl aš jai parašiau priminimą apie nuotraukas, nes jau pradėjau jaudintis, ar viskas gerai. Vėl tyla, niekas neatsakė.
Tada vėl jai paskambinau, pasakiau, kad ji man neatsako ir dar kartą paprašiau nuotraukų. Ji pasakė vėl tą pačią istoriją, kad daug klientų, visiems visko reikia skubiai, o ji yra išvažiavusi. Vėl nuotraukų nebuvo ir viskas buvo vilkinama.
Mes turėjome antradienį nuvykti pasiimti baldo, tad pirmadienį iš vakaro aš jai dar kartą paskambinau, pasakiau, kad ji prižadėjo atsiųsti nuotraukas, kad ji mus ignoruoja, kad man kyla įtarimas, jog kažkas negerai“, – apie prašymus pasakojo Valerija.
Pašnekovė prisiminė, kad tuomet meistrė jai dar kartą pasakė, kad nuotraukas atsiųs ir, „jeigu viskas gerai“, prie projekto dirbančios autorės galės atvykti pasiimti minkštasuolio. Susitikimas buvo sutartas kitos dienos 10 valandą ryto.
Valerija pasakojo, kad pirmadienio naktį ji sulaukė nuotraukų, jos buvo atsiųstos tokiu kampu, kuriuo matėsi susiraukšlėjęs gobelenas ir viena suskilusio rėmo vieta. Pašnekovė tikino, kad suskilusio kampo tuo metu nepastebėjo, tačiau pro tekstilininkės akį nepraslydo susiraukšlėjęs gobelenas.
„Ji man parašė, kad panašu, jog jos darbas buvo veltui, nes trūko per siūlę. Pagalvojau, kas ten trūko per siūlę, nes mačiau susiraukšlėjusį gobeleną ir man jau kilo visiškai kitokios, negeros emocijos.
Tada ji man atsiuntė iš tolo fotografuotą krėslą, ta nuotrauka buvo susiliejusi, nieko nesimatė. Mačiau, kad kažkas atrodė kreivai, bet nuotrauka padaryta taip, kad nesimatė.
Mums kilo mintys, kad viskas taip blogai, kad ji nenorėjo siųsti nuotraukų. Daugiau ji nieko neberašė, o aš jai parašiau, kad yra brokų, bet paprašiau nieko nedaryti ir pasakiau, kad rytoj atvyksime pasiimti baldo“, – kalbėjo Valerija.
Neatvyko į susitikimą
Atėjus susitikimo dienai, Valerija jau stovėjo prie restauratorės studijos sutartu laiku, tačiau palenkus studijos durų rankeną žemyn suprato, kad jos – užrakintos. Pats baldas tuo metu buvo paliktas stovėti rūsyje.
Valerija neslėpė pasipiktinimo ir pasakojo, kad rūsys buvo atvira erdvė, pro kurią žmonės nuolatos vaikščiojo, joje buvo rūkoma. Priėjus prie baldo arčiau pasimatė viskas – nuo baldo buvo nuplėštos kniedės, nudraskytas gobelenas ir palikti skilimai.
„Jos pačios nebuvo, ji nepasirodė. Aš jai skambinau, ji man atmetė ir parašė: „Ar jau atsiėmėte?“. Aš jai parašiau, kad reikės kompensuoti žalą, nes taip nesidaro. Baldas yra 4 tūkst. eurų vertės ir finale jis paliktas rūsyje, visiškai išdarkytas, o jūsų pačios čia nėra.
Ji man pradėjo rašyti negražias žinutes, kad kreiptumėmės į Vartotojų teises, kad čia yra puvėkas, kad nepamirštume jiems to pasakyti. Aš jai pasakiau, kad ši istorija jai baigsis blogai. Ji mane užblokavo“, – apmaudžiai tarstelėjo Valerija.
Pašnekovė tuo metu iš tiesų mėgino ieškoti teisybės ir kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tačiau ten liko nieko nepešusi. Paskambinus jai buvo paaiškinta, kad panašu, jog meistrė aiškiai suprato, kas gresia už tokį darbą ir pasielgė taip, kad jokia atsakomybe nebūtų apkaltinta.
„Paskambinus į Vartotojų teises mums pasakė, kad žmogus žinojo, ką daro, neimdamas pinigų ir nepasirodydamas. Yra toks niuansas, kad net jeigu darbas blogai padarytas, bet nėra sumokėta už paslaugas, pagal faktą reiškia, kad sandoris neįvyko, o tai reiškia, kad kreiptis į Vartotojų teises yra faktiškai beprasmiška.
Net jeigu darbas yra blogai atliktas, norint atlyginti žalą reikia susimokėti net ir už prastai atliktą darbą, tik tada jie gali padėti. Dabar mes likome prie suskilusios geldos, nežinau ar pavyks atstatyti baldą, nes jis skilęs ne vienoje vietoje, jeigu neklystu, apie 8-9 skilimai yra ant rėmo. Tai yra labai daug, kaip sutvarkyti – didelis klausimas“, – susigraudino Valerija.
Pateikė komentarą
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Olesia Maslobojeva dėl komentaro apie šią situaciją. Pateikiame jums jos atsakymą:
„Į sutarta vietą, kaip ji teigia, neatvyko būtent ji ir už tai, ką ji dabar išdarinėja, jai teks atsakyti teisme. Deja, tai tokia skandalinga asmenybė, kuri nori už dyką naudotis paslaugomis, o paskui, kad nereikėtų mokėti, išpučia dramą, niekina, menkina ir šmeižia žmones, atlikusius jai tam tikras paslaugas. Kaip suprantu, ne aš viena esu nuo jos nukentėjusi <...>.
O šiaip tai, jei jums tikrai įdomi tikra istorija, tai aš atidaviau štai tokią sofą. Tik viename šone medis suskilo, nors aš ją perspėjau, kad į medį nieko kalti negalima, nes per daug senas. Tačiau ji vis tiek reikalavo, sakė viskas bus gerai <...>.
Už darbą nieko negavau, nors iš savo kišenės dar turėjau investuoti pinigų ir dar ji, po to, kai sužinojo, kad rėmas visgi įskilo, pasiūlo ir pareikalavo iš manęs 6 000 eurų „žalos atlyginimo“. Ką ji ten pati išdarkė ir rodo visai kitokias nuotraukas kam netingi – jau nebegaliu atsakyti.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
