Pusę metų Lukas darbuojasi Vilniuje, kitą pusę – Palangoje. Su barais ir naktiniais klubais dirbantis vaikinas sukasi it bitė: savaitgaliais kartais tenka dirbti ir iki paryčių, o po poros valandų, ankstyvą pirmadienio rytą jau bėgti į suplanuotą susitikimą.
Jis sako, kad greičiausiai toks chaotiškas gyvenimo ritmas ir privedė prie didžiausio pasiekto svorio – su tokiu darbo grafiku sunku turėti sustyguotą režimą.
Atskleidė, kiek kainavo operacija
L. Katkus sako išbandęs visus svorio metimo būdus, tačiau rezultato niekad nesulaukdavo, o kartais būdavo ir dar blogiau – jis sugrįždavo su kaupu. Tad paragintas draugės nusprendė, kad metas ruoštis operacijai:
„Vasarą priėmiau sprendimą, kad vis dėlto norėčiau operuotis. Su drauge pasitarėme, kad viską išbandėme – grikių dietas, keto ir kitokias dietas, angliavandenių atsisakymą, sportą, asmeninius trenerius.
Kai supranti, kad nėra, ką daugiau pasirinkti, viską išbandei, o rezultato nėra, neplanuoji pasiduoti. Bet tam, kad rezultatą galiausiai pasiektum, renkiesi kelią, kuris jį, vis dėlto, sugeba atnešti.“
Idėja, gimusi vasarą, praėjusių metų spalio mėnesį tapo realybe – Lukas gulėsi ant operacinio stalo ir atsidavė į gydytojo dr. Donato Danio rankas.
Prieš operaciją vaikinas savo jėgomis dar atsikratė penkių kilogramų, sako, šįkart didžiulis stimulas buvo žinojimas, kad nebesuveiks vadinamasis yo-yo efektas ir svoris nebesugrįš.
Paklaustas, kaip praėjo operacija, pašnekovas džiaugėsi, kad viskas vyko itin sklandžiai. Ir nors piniginę teko paploninti maždaug penkiais tūkstančiais eurų, negaila nė vieno tam išleisto euro.
„Tikrai nesakau, kad neskaudėjo, nori nenori to jausmo yra, nes vis tiek prarandi dalį savęs, kažkiek jausmo jauti. Man ligoninėje labai pasisekė su priežiūra viso personalo, nes tikrai gavau viską, ką galėjau gauti.
Buvo gal šiek tiek šokas grįžus namo, kaip prisižiūrėsiu, ar sugebėsiu, nes dabar esi pats atsakingas už save, o ne kažkas kitas. Bet labai greitai supratau, kad viskas paprasčiau nei galima pagalvoti“, – pasakojo jis.
Dvejones greitai pakeitė džiaugsmas
Lukas neslepia – po operacijos užplūdo mintys, ar priėmė tinkamą sprendimą, ar tikrai to reikėjo, nes tokios procedūros metu jam išpjauta nemaža dalis skrandžio, tačiau vos pabudus rezultato nematyti:
„Po operacijos galvojau, kad galbūt net gailiuosi, kam man to reikėjo – aplankė mintys, ar teisingą sprendimą priėmiau. Tai buvo dėl vieno ir labai paprasto dalyko – kai moteris atvažiuoja susidėti krūtinę, ji atsikelia ir ji jau yra. O tu atsikeli po operacijos ir jokio rezultato nesimato.
Apima psichologinis sunkumas, sunku suvokti, ar tikrai to reikėjo. Bet pradėjus matytis pirmiems rezultatams ir atgaunant jėgas kiekvieną dieną vis labiau džiaugiuosi.“
Po operacijos mėnesį laiko organizmui reikėjo adaptuotis prie pokyčių, tad teko koreguoti ir gyvenimo būdą – kurį laiką jis galėjo vartoti tik skysčius, vėliau galėjo pereiti prie minkšto maisto. Šį laikotarpį palengvino tai, kad iš klinikos sulaukė aiškių nurodymų.
„Viskas buvo labai aiškiai sudėliota, paaiškinta, į namus išleido su lapų krūva, kaip reikia elgtis. Atsiverti lapą, matai, ką šiandien gali valgyti, kaip valgyti, kada valgyti, kiek valgyti, kiek vandens išgerti.
Man dažnai paskambindavo iš klinikos, paklausdavo, ar laikausi plano, ar viskas gerai. Viskas labai greitai į vietas atsistoja, kai gauni labai aiškias gaires po operacijos“, – teigė L. Katkus.
Kasdienybėje atsirado ir daugiau judėjimo – vos grįžęs namo Lukas išeidavo bent kelias minutes pasivaikščioti. Tokia buvo gydytojo rekomendacija, kad sveikimas būtų sklandesnis. Penktą dieną po operacijos vaikinas jau pasirodė darbe, nors per daug intensyviai tikrai nedirbo, o po kelių mėnesių jau [ilnai sugrįžo į įprastą gyvenimo ritmą.
Gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai
Dabar jis sako nė nebejaučiantis, kad buvo atlikta operacija – gyvena įprastą gyvenimą, tačiau šis dabar visai kitoks nei buvo prieš operaciją.
„Tenka prisižiūrėti dabar tai, ką valgau, bet valgau viską – būna, paragauju ir cepelinų, pavalgau ir greito maisto, užkandžių, saldumynų. Vis dėlto, smegenų neišoperuosi, tad maisto pasitaiko visokio, bet dabar jo žymiai mažiau, nebegaliu apsiryti kaip anksčiau.
Be to, nebėra emocinio valgymo, kuris buvo. Anksčiau, būdavo, papuola stresas – apsidovanoji maistu, bandai užglaistyti viską, tada pajauti laimę – vėl maistu apsidovanoji. Tai po operacijos dingo.
Pradėjau jaustis pilnaverčiu žmogumi ir supratau, kad nesu kažkoks kitoks, galiu visur eiti, lipti, be problemų užlipu į penktą aukštą nebepadūsdamas, sveikatos būklė pagerėja. Ir laimės hormonas, atrodo, išsiskiria labiau, tampi laimingas, nes jautiesi pilnaverčiu. Kiekvieną dieną po operacijos vis labiau auga meilė sau, vis labiau save įsimyliu“, – šypsosi vaikinas.
Išvaizdos pokyčių taip pat neįmanoma nepastebėti – per pirmąjį mėnesį Lukas atsikratė daugiau nei 20 kilogramų, o šiandien skaičiuoja, kad svoris sumažėjo net 60-čia, 140 kg svėręs vaikinas šiandien užlipęs ant svarstyklių mato gerokai mažesnį skaičių – 80 kg. Jis juokiasi, kad jei ne socialiniai tinklai, daugybė pažįstamų jo gatvėje net nebeatpažintų:
„Visi pažįstami, kuriuos susitikdavau rečiau, matydavo rezultatą galbūt netgi geriau nei aš. Labai smagu buvo sulaukti komplimentų jūros, nes jau per pirmąjį mėnesį labai stipriai pradėjo matytis pokyčiai – staigiai pradėjo veido bruožai ryškėti, žandikaulio linija.
Komplimentų vis daugiau ir daugiau, o dabar, praėjus devyniems mėnesiams, galiu pasakyti, kad yra pažįstamų, kurie ir nebeatpažįsta gatvėje. Aš ir pats savęs neatpažinčiau, pažiūrėjęs, kaip atrodžiau prieš metus ir dabar – tai du skirtingi žmonės tiek išore, tiek dalinai ir charakteriu.“
Davė patarimą kitiems
Dabar Lukas ne tik palengvėjęs 60 kilogramų – pasikeitęs ir jo vidus, liko daug mažiau kompleksų. Juos pakeitė meilė sau ir pasitikėjimas, o po operacijos kasdienybėje atsirado ir daugiau judėjimo, kuris anksčiau būdavo kančia.
„Po operacijos susiformavo pasitikėjimas savimi, noras visur dalyvauti – eiti į baseiną, vaikščioti. Visada kaltindavau astmą, kad dėl jos niekur neužlipu, nenoriu vaikščioti. Iš tikrųjų, viskas buvo dėl antsvorio. Dabar vaikščiojimas yra vienas mėgstamiausių dalykų. Esu labai laimingas, nes gyvenimo kokybė pagerėjo, morališkai jaučiuosi daug geriau, pilnaverčiu žmogumi, nebeturiu tiek kompleksų, kiek anksčiau“, – džiaugiasi pašnekovas.
O ką L. Katkus patartų tiems, kurie galvoja apie tokią operaciją, bet nesiryžta? Jis atviras – jei yra galimybė nesioperuoti, tada geriau to ir nedaryti. Pirmiausia, anot jo, reikia išbandyti visus būdus, bet jei trokštamo rezultato pasiekti nepavyksta, nėra ko bijoti ir operacijos.
„Daug kas sako, kad renkiesi operaciją, nes nėra valios, esi silpnas – iš tikrųjų esi silpnas, nes kažkur kažko nesugebi padaryti ir nereikia sau meluoti. Bet užteko valios pasiekti rezultato, kad ir kokiais būdais“, – šypteli.
Efektyvus nutukimo gydymo būdas
Anksčiau apie tai, ką gali chirurginis nutukimo gydymas – skrandžio mažinimo operacija, buvo kalbama medicinos aktualijų ir sveikatos laidoje „Sveikas rytojus“, plastikos chirurgo med. m. dr. Vyginto Kaikario rubrikoje „Sveikas grožis“.
Laidoje medicinos mokslų daktaras V. Kaikaris ir jo kolega Vitalijus Eismontas pasakojo, kodėl kai kuriems žmonėms nepadeda dietos bei aktyvi veikla ir kada reikėtų pradėti galvoti apie chirurginį problemos sprendimą – skrandžio mažinimo operaciją bei ko po jos tikėtis.
Bariatrinės, arba kitaip nutukimo, chirurgijos gydytojas, medicinos mokslų daktaras V. Eismontas laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo, jog bariatrinė chirurgija yra išties efektyvus nutukimo gydymo būdas, tačiau jo turėtų būti imamasi tik tada, kai svorio atsikratyti nepavyksta jokiu kitu būdu. Operacija, kurios metu yra sumažinama skrandžio talpa, yra nesudėtinga bei užtikrina norimus rezultatus.
Šiuolaikinės pilvo chirurgijos specialistai dažniausiai atlieka vieną iš dviejų skrandžio mažinimo operacijų. Skirtumas tarp jų yra tas, kad vienos operacijos metu yra visiškai pašalinama kairioji skrandžio pusė, o kitos – ne.
„Dažniausiai atliekama yra vadinamoji vertikali skrandžio rezekcija, arba vamzdelio tipo operacija, kurios metu skrandis yra padalinamas dvi dalis: į mažąjį skranduką, kuris yra vamzdelio formos, iki 100 mililitrų talpos, ir didįjį skrandį, kuris po operacijos yra pašalinamas iš pilvo ertmės.
Antras pagal populiarumą operacijos tipas yra vadinamoji skrandžio apylanka, kurios metu skrandis taip pat yra padalinamas į dvi dalis: mažąjį skranduką, kurio talpa iki 50 mililitrų, jis jungiasi su plonąja žarna, o vėliau, plonoji žarna dar sujungiama tarpusavyje. Lieka didysis skrandis, kuris iš organizmo šalinamas nėra“, – pasakojo bariatrinės chirurgijos gydytojas V. Eismontas.
Jau per pirmąjį mėnesį po skrandžio mažinimo operacijos numetama apie 12-20 kilogramų svorio. Tai priklauso nuo individualaus kūno masės indekso. Dažniausiai svoris krenta per pirmus metus, bet taip pat kilogramai tirpsta ir antrus bei trečius metus.
Įdomu tai, kad po operacijos dauguma pacientų nebejaučia besaikio alkio jausmo, tačiau geras apetitas išlieka. Todėl, atlikus skrandžio mažinimo operaciją, žmogus apetito nepraranda, bet nebejaučia besaikio alkio jausmo. Valgoma mažiau, o tai padeda žmogui nepersivalgyti.
