Galite metų metus pradirbti toje pačioje darbo vietoje ir užimti tas pačias pareigas. Viena, kas neabejotinai keisis –tai aplinka, kurioje dirbate.
„Entrepreneur.com“ išskiria dešimt darbo aplinkos kaitos tendencijų, kurios bus aiškiai pastebimos jau šiais metais.
1. Mobiliosios priemonės
Vis daugiau žmonių savo darbo vietose naudojasi nuosavais „iPhone“, „iPad“ ir kitais mobiliaisiais įrenginiais. Taigi atliekant savo darbo užduotis žmonėms nebėra būtini darbovietės paskiriami stacionarūs ar nešiojamieji kompiuteriai. Ši mada jau netgi turi savo specialų pavadinimą – „atsinešk savo nuosavą įrenginį“ (angl., „bring your own device“). Be abejo, kai kurios kompanijos yra pagrįstai susirūpinusios, jog tokiu atveju kyla grėsmė dėl konfidencialios įmonės informacijos nutekėjimo ar to, jog savo įrenginiais besinaudojantys darbuotojai vietoj darbo mieliau užsiims pašaline veikla, pavyzdžiui, tiesiog klaidžios po „Facebook“ puslapį. Bet panašu, kad kompanijoms teks nusileisti ir po truputį mažinti suvaržymus, reglamentuojančius tai, kada, kur, kaip ir kokiais mobiliaisiais įrenginiais darbo vietoje gali naudotis jų darbuotojai.
2. Nuotolinis darbas
Kompanijos savo darbuotojams vis dažniau siūlo dirbti nuotoliniu būdu – toks darbo organizavimo principas pačiam darbuotojui yra parankus dėl galimybės susidaryti lankstesnį darbo grafiką, o darbdaviai tokiu atveju gali sutaupyti nuomodamiesi mažesnės erdvės ofisą. Teigiama, jog nuotolinio darbo galimybę dažniausiai pasirenka savo karjeros aukštumas jau pasiekę ar vyresnio amžiaus specialistai. Pasak „Telework Research Network“ specialistės Kate Lister, tokie žmonės dažniausiai jau nebemąsto apie paaukštinimo galimybes ar didesnę algą, tad jiems priimtinas ir karjeros atžvilgiu mažiau perspektyvus darbo iš namų pobūdis.
3. Atvirosios darbovietės erdvės
Kuomet į darbo biurą ateina vis mažiau darbuotojų (juk kai kurie jų dirba nuotoliniu būdu), kompanijos gali iš naujo perplanuoti savo darbovietės erdves. Kai kurios kompanijos savo biuruose sukuria specialias „ne darbo“ zonas arba perplanuoja tradicines darbui skirtas erdves, jose įkurdamos konferencijų, pasitarimų ar komandinio darbo patalpas. Be to, tiems darbuotojams, kurie darbovietėje lankosi ne kasdien, tokiose patalpose kartais įrengiamos užrakinamos spintelės, kuriose nuolatinės darbo vietos neturintys kompanijos darbuotojai gali laikyti savo asmeninius daiktus.
4. Sparčioji komunikacija
Bendravimas elektroniniais laiškais tampa vis mažiau efektyvia komunikacijos forma. Lyginant su socialinių tinklalapių, tekstinių žinučių ar kitų pažangių komunikacijos priemonių teikiamomis galimybėmis, susirašinėjimas elektroniniu paštu yra pernelyg lėtas. Anot „TweetMyJobs“ vadovo Robino Richardso, biuruose dirbantys žmonės greičiausiai pamirš bendravimą elektroniniais laiškais – visai panašiai, kaip pamiršo naudojimąsi faksu. „Socialiniai tinklalapiai ir tekstinės žinutės yra žymiai spartesnio bendravimo formos. Dažnai darbuotojai turi skubiai ką nors pranešti ir taip pat skubiai gauti atsakymą, tad neabejotina, jog dabar priimtinesnės taps būtent šios darbuotojų komunikacijos formos“, - paaiškino Richardsas.
5. Su internetu susietos bendradarbiavimo priemonės
Vis daugiau kompanijų organizuodamos savo darbą naudojasi interneto ir vietinio tinklo pagrindu veikiančiomis komunikacijos priemonėmis – taip tiesiog paprasčiau ir efektyviau bendrauti su nuotoliniu būdu dirbančiais žmonėmis. Kai kurios kompanijos jau naudojasi „Yammer“, „Chatter“ ir „Jive“ programomis. Tai „Facebook“ pobūdžio tinklinės komunikacijos platformos, kuriomis galima sukurti privačius, tik savo darbo kolektyvui skirtus bendravimo kanalus. Tokiu būdu kompanijos darbuotojai gali konfidencialiai ir, svarbiausia, greitai dalintis informacija bei tarpusavyje keistis duomenimis. Be to, išnaudojant internetinio bendradarbiavimo galimybes, vis didės ir nuotolinių vaizdo konferencijų reikšmė.
6. Žiniatinklio pagrindu veikianti programinė įranga
Kompanijos vis dažniau naudojasi žiniatinklio pagrindu veikiančia programine įranga ir išnaudoja vadinamosios debesinės kompiuterijos technologijas (angl., „cloud computing“). Tokios taikomosios programos gali būti pakankamai įvairios: pavyzdžiui, skirtos kompanijos darbuotojų sveikatos draudimo tvarkymui ar „Facebook“, „LinkedIn“ ir „Twitter“ socialinių tinklapių pagrindu veikiančios taikomosios programos, leidžiančios darbdaviams tikslingai pranešti apie naujas darbo pozicijas kompanijoje.
7. Atvirkštinio principo mentorystės programos
Tradicine mentorystės programa yra laikoma apmokymų praktika, kuomet ilgiau kompanijoje pradirbęs ir didesnę patirtį sukaupęs darbuotojas apmoko jaunesnįjį savo kolegą. Paskutiniuoju metu kompanijos vis dažniau taiko atvirkštinio principo mentorystės programas, kuomet jaunesni darbuotojai apmoko ir padeda vyresniems kolegoms. Dažniausiai tokie mokymai apima kompiuterinio raštingumo, socialinių medijų panaudojimo ar kitų technologiškai modernioje darbo aplinkoje reikalingų įgūdžių lavinimą.
8. Laisvai samdomi nepriklausomi darbuotojai
Vis daugiau žmonių dirba kaip nepriklausomi ir laisvai samdomi darbuotojai. Kitaip tariant, tokie žmonės yra nelinkę ilgesniam laikui įsipareigoti konkrečiai kompanijai, o dirba terminuotų sutarčių pagrindu. Taip yra ne todėl, jog jie nesugeba susirasti pastovios darbo vietos ir užimti nuolatines pareigas. Jie taip elgiasi, nes jiems taip tiesiog patogiau. Taigi kompanijose turėtų mažėti nuolatinių darbuotojų kiekis, bet daugėti lankstesniais įsipareigojimais susaistytų specialistų skaičius. „Žmonės nori būti kompanijos dalimi, bet jie nori išlaikyti ir kuo didesnį savo nepriklausomumą“, - tendenciją paaiškina „OpenDesks“ vadovas Chrisas DiFonzo.
9. Bendrosios veiklos erdvės
Tiek laisvai samdomi ir nepriklausomi specialistai, tiek nuolatiniai kompanijos darbuotojai neretai dirba nuotoliniu būdu, dažniausiai tiesiog savo namuose. Kita vertus, tokie darbuotojai gali naudotis taip vadinamosiomis bendrosiomis veiklos erdvėmis – patalpomis, kur jie gali už nedidelį mokestį bent porai valandų išsinuomoti savo darbo stalą, naudotis konferencijų kambariais, interneto prieiga ir kitais standartiniais ofisinio darbo patogumais. Pasak Chriso DiFonzo, tai tampa vis populiaresniu būdu organizuoti savo darbą – viena vertus, darbuotojui nėra būtina lankytis kompanijos biure (tai patogu, jei kompanijos darbuotojas savo veikla užsiima kitame mieste ar užsienio šalyje). Kita vertus, jo darbo aplinka vis vien atitinka ofiso darbui reikalingas sąlygas. Be to, tokiose bendrosiose veiklos erdvėse galima sutikti ir kitų kompanijų darbuotojų bei užmegzti su jais naudingus ryšius.
10. Korporacinės kultūros iniciatyvos
Geras atlyginimas ir premijos nebėra pakankamos priemonės, kurios galėtų visiškai motyvuoti talentingiausius kompanijų darbuotojus. Taigi kompanijos vis daugiau investuoja į korporacinės kultūros iniciatyvų įgyvendinimą – darbuotojų įtraukimą į jiems svarbiais principais ir praktikomis grindžiamą bendrąją veiklą. Tokios iniciatyvos gali būti įvairios: „žaliųjų“ idėjų ar socialinio atsakingumo principų įgyvendinimas kompanijos veikloje, leidimas darbuotojams įsitraukti bei dalyvauti vietinės bendruomenės veikloje, labdaringa veikla ir kitokios iš esmės postmaterialistinėmis vertybėmis grindžiamos iniciatyvos.
