Balsas.lt prisiminė didžiausią atgarsį sukėlusius įvykius.
„Snorui“ – žmonių prakeiksmai
Banko „Snoras“ griūtis skaudžiai kirto jo klientams ir šalies ekonomikai.
Pasklidus žiniai apie šio banko žlugimą, prie vadinamųjų snoriukų kioskelių santaupų atsiimti panorusių indėlininkų minios priminė katastrofiškus laukinės bankininkystės laikus – 1994–1996 metus. Tuomet šalyje vienas po kito bankrutavo bankai „Sekundė“, „Ekspress“ ir „Balticbank“.
Londone prisiglaudę „Snoro“ akcininkai vengia grįžti į Lietuvą (nuotr. Balsas.lt)
Finansiniais nusikaltimais įtariami buvę „Snoro“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas pabėgo į Didžiąją Britaniją. Lietuvos teisėsauga primygtinai prašo juos abu išduoti.
Britų teismui pristatyti Lietuvos išduoti Europos arešto orderiai. Teismui pranešta, kad bankininkai įtariami iš „Snoro“ pasisavinę 897 mln. litų. Tiesa, esama duomenų, kad jie galėjo pasisavinti net iki 3 mlrd. litų.
Apie buvusių „Snoro“ vadovų polinkį mėgautis prabangos jūroje sklinda legendos. Manoma, kad prestižines transporto priemones, brangų nekilnojamąjį turtą ne tik Vilniuje, bet ir Nicoje (Pietų Prancūzija) bei Londone (Didžioji Britanija) jie pirko už banke laikytus indėlininkų pinigus.
Agentas sudrebino policiją
Vadinamojoje pedofilijos byloje lapkričio pradžioje prabilo slaptas policijos informatorius Mindaugas Žalimas. Jis pareiškė, kad teisėsaugininkus iš anksto buvo įspėjęs apie Drąsiaus Kedžio neva planuotas žudynes.
Po M. Žalimo viešų pasisakymų, netrukus iš Policijos departamento generalinio komisaro pavaduotojo pareigų pasitraukė Visvaldas Račkauskas ir laikinasis Marijampolės policijos vadovas Tomas Ulpis.
Slaptas informatorius prabilo, kad aukščiausi pareigūnai žinojo apie planuojamas žudynes (nuotr. Balsas.lt)
Generalinėje prokuratūroje apklausus aukščiausiuosius kriminalinės policijos vadovus paaiškėjo, kad apie planuojamas masines D. Kedžio žudynes buvo informuoti ir Vilniaus apygardos prokuratūros vadovai.
Daktarų teismų maratonas
Gegužę Klaipėdos apygardos teisme pradėta nagrinėti 73 tomų Kauno Daktarų gaujos nusikaltimų byla, kurioje, be daugybės kraują stingdančių nusikalstamų aktų, 16 asmenų vienijanti senoji Vilijampolės banditų gauja kaltinama aštuonių asmenų nužudymais. Beveik visi nusikaltimai įvykdyti 1993–2000 metais.
Tarp keturių kaltę kategoriškai neigiančių asmenų yra pats Henrikas Daktaras, pravarde Henytė.
Buvę gaujos šulai teisme viešai pareiškė, kad H. Daktaras savo rankomis galėjo susidoroti su jam neįtikusiais anuomet įtakingiausiais Kauno kriminalinio pasaulio veikėjais – Rimantu Ganusausku-Mongolu ir Vladimiru Seneckiu-Turistu. Jų kūnai nerasti iki šiol.
H. Daktarui nusikaltimus tenka prisiminti Klaipėdos teisme (nuotr. Balsas.lt)
Taip pat buvę H. Daktaro bičiuliai teigė, kad 1996 metais kalėdamas Lukiškėse Henytė per patikimus tarpininkus davė nurodymą nužudyti verslininką Sigitą Čiapą ir jo vairuotoją Vincą Varną.
Tikėtina, kad Daktarų bylos medžiaga, kuri pirmąsyk paviešinta Dailiaus Dargio knygoje „Kruvinasis mafijos maršrutas“, kol bus išnagrinėta visų teismų instancijose, dar ne vienus metus bus eskaluojama viešojoje erdvėje.
Ilgai su Daktarų gauja kovoję teisėsaugininkai mano, kad pasibaigus šiam teismo procesui H. Daktaro laukia keliskart iki gyvos galvos nuteistų Panevėžio Tulpinių bei Klaipėdos Gaidjurginių lyderių liūdna baigtis.
Kraupi žmogžudystė Vilniuje
Birželio 1-ąją pasklido žinia apie Vilniaus centre, per kelis žingsnius nuo JAV ambasados, šalia banko „Citadelė“, mirtinai subadytą Darbo partijai priklausantį Vilniaus tarybos narį, garsų advokatą, šalies kikbokso federacijos prezidentą Sergejų Novikovą.
Klausiami apie nužudymo motyvus ir versijas prokurorai ir policininkai nenoriai dalijasi sukaupta informacija. 21 metus advokato praktika besivertusio S. Novikovo mirties užsakymu įtariamas Vilniaus laidojimo rūmų direktorius ir Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos vadovas Vitalijus Gasperovičius.
Advokatas S. Novikovas nužudytas Vilniaus centre (nuotr. Balsas.lt)
Galimas šio šiurpaus nusikaltimo vykdytojas senosios Vilniaus Dambrauskinių mafijos gaujos veikėjas, buvęs boksininkas Jonas Dambrauskas. Neoficialiomis žiniomis, jis prisipažino nudūręs S. Novikovą.
Manoma, kad nužudyti S. Novikovą buvo nuspręsta nesutarus dėl sostinėje įsikūrusių bendrovių Vilniaus laidojimo rūmų ir Laidojimo rūmų akcijų.
Sprogdintojas iš Pilaitės
Metų Lietuvos sprogdintoju galima pavadinti Janą Kurickį. Jis liepą „Swedbank“ banko darbuotojams elektroniniu paštu atsiuntė laišką, kuriame ragino bankininkus pradėti dirbti ir pareikalavo 1 mln. litų išpirkos.
Šiuo metu Lukiškėse kalintis vyras grasino susprogdinti pagrindinę banko būstinę, įsikūrusią Vilniaus Konstitucijos prospekte. Tąsyk sukelti ant kojų „Aro“ išminuotojai patikrino pastatą, kurio garaže aptiko automobilį su bombos imitacija.
Skolų prispaustas J. Kurickis nutarė susidoroti su Swedbanku (nuotr. Balsas.lt)
Po kelių dienų J. Kurickis sulaikytas bute, esančiame sostinės Pilaitės rajone.
J. Kurickis pareigūnams vėliau prisipažino ėmęsis tokių desperatiškų veiksmų todėl, kad neteko nuosavo verslo ir buvo spaudžiamas skolų.
Lietuviškasis Tvin Pyksas
Ilgus metus į teisėsaugos akiratį nepatekę Telšiai 2011-aisiais išgarsėjo galvų kapojimu.
Rudenį vykę kvapą gniaužiantys Žemaitijos sostinės įvykiai priminė prieš dešimtmetį per televiziją rodyto mistinio JAV serialo „Tvin Pykso miestelis“ netikėto siužeto vingius.
Spalio 15 dieną Telšių rajono miške rastas Ramūno Raudžio kūnas be galvos. Įtarimus dėl nužudymo pareigūnai pareiškė Albertui Skulskiui ir jo sūnėnams: 21-erių Mantui Lukošiui ir 32-ejų Virgiui Lukošiui.
Įtarimai dėl bendrininkavimo vykdant šį nusikaltimą buvo pareikšti V. Lukošiaus žmonai Monikai Lukošienei ir A. Skulskio dukterėčiai Sandrai Lukošiūtei.
Po kraupių įvykių Telšius pradėta vadinti lietuvišku Twin Pyksu (nuotr. Balsas.lt)
A. Skulskis spalio 18 dieną pasikorė areštinės kameroje. Po kelių dienų Telšių kapinėse palaidoto A. Skulskio kapą jau pirmąją naktį kažkas atkasė, o palaikus išniekino. Sulaužius karsto dangtį buvo pamėginta lavonui kastuvu nukirsti galvą, tačiau visiškai atskirti galvą nuo kūno nepavyko.
Išniekinti palaikai po ekspertų apžiūros buvo perdėti į kitą karstą ir tą pačią dieną perlaidoti. Gavę velionio artimųjų pareiškimą pareigūnai pradėjo tyrimą dėl kapo išniekinimo.
Vairuotojas žudikas
Saulėta gegužės 22-osios popietė tragiškai baigėsi Vilniuje S. Nėries gatvės kelkraščiu atsitiktinai ėjusiam 23-ejų vilniečiui D. V. Ant jo užlėkė į šaligatvio kraštą atsitrenkęs ir ant stogo apvirtęs automobilis „Honda Prelude“, vairuojamas 20-mečio Ramūno Balkūno. Vaikinas mirė.
Pasak liudininkų, milžinišku greičiu miesto gatvėmis lekianti „Honda“ ant šaligatvio užšoko po to, kai aplenkė BMW markės automobilį, su kuriuo, kaip įtariama, lenktyniavo.
Ant stogo apvirtusi mašina nušlavė kelkraštyje buvusius žmones – D. V. žuvo vietoje, nė mėnesio nesulaukęs kūdikis mirė ligoninėje, o jos 25-erių motina atsidūrė reanimacijoje.
Per kraupią avariją sužalota ir 10-metė mergaitė bei 23-ejų mergina.
Ramūnas Balkūnas teisme (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Specialistų atliktose išvadose skelbiama, kad R. Balkūno vairuojamas automobilis skriejo beveik 123 km/val. greičiu, nors toje sostinės vietoje leidžiama važiuoti tik 40 km/val. greičiu.
Vis dar nagrinėjamoje byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras teismo paprašė kraupią avariją sukėlusį R. Balkūną už grotų pasiųsti 10 metų, taip pat priteisti iš jo nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius – per 1,7 mln. litų.
Įvykio vietą apžiūrėję pareigūnai šalia sulamdyto automobilio „Honda“ rado šaltąjį ginklą teleskopinę lazdą ir iškritusį paketą, kaip įtariama, su narkotinėmis medžiagomis.
Vėliau pasitvirtino, kad R. Balkūnas avariją sukėlė apsvaigęs nuo metamfetamino. Jauno vyro šlapime rasta ir nedraudžiamų raminamųjų vaistų – lidokaino pėdsakų.
Avarijos aplinkybes narplioję psichologai ir žurnalistai pastebėjo, kad populiariame socialiniame tinkle facebook.com anketą turinčio R. Balkūno mėgstamiausia nurodyta citata skamba taip: „Dievo darbas – atleisti nuodėmes, o mano darbas suorganizuoti tavo susitikimą su juo...“
