.jpg)
Rudens pabaiga Teatrui „Meno Fortas“ šiemet intensyvių gastrolių metas. Nors, dėl vis dar meno sferoje juntamų ekonominės krizės pasekmių, neįvyko ilgai planuotos išvykos į „Fiba“ festivalį Buenos Airėse ir Tbilisį, visą lapkričio mėnesį „Meno Forto“ trupė tik keliom dienom parvykdavo namo ir vėl keliaudavo į oro uostą ar geležinkelio stotį.
Įkūrėjo F. Parenti portretas teatro foje nutapytoje freskoje (nuotr. Organizatorių)
Dar spalio pabaigoje Eimunto Nekrošiaus spektaklis „Idiotas“ buvo rodomas Milane, Italijoje. Ne vieną kartą gastroliavęs garsiausiame šio miesto teatre „Piccolo“, šį kartą „Meno Fortas“ buvo pakviestas į „Franco Parenti“ teatrą. Žymaus italų aktoriaus bei režisieriaus 1972 metais įkurtas teatro smbūris iš karto tapo svarbiausia miesto inteligentijos susiėjimo vieta, o po jo mirties buvo pavadintas įkūrėjo vardu. Po 2008 metais baigtos rekonstrukcijos teatras žavi savo funkcionalumu, jaukumu ir interjerais, subtiliai derinančiais naujausias technilogijas ir antikvarinio dekoro bei baldų inkliūzus.
Scena iš spektaklio „Idiotas“ (nuotr. Organizatorių)
Per 40 metų teatras išlaikė savo įkūrėjo idėją nepasiduoti komercinio teatro diktatui ir savo repertuarą adresuoja aukščiausio meninio lygio spektaklių laukiančiai auditorijai. Todėl ir visų trijų „Idioto“ spektaklių metu pilnutėlėse salėse atsitiktinių žiūrovų nebuvo. Pertraukų metu ir po spektaklių teatro foje vyko tikros mokslinės diskusijos. Aktoriai, studentai, dėstytojai lygino anksčiau matytus režisieriaus Nekrošiaus spektaklius ir analizavo naujausią F. Dostojevskio romano inscenizaciją.
Scena iš spektaklio „Hamletas“ (nuotr. Organizatorių)
Po „Idioto“ gastrolių Milane, spektaklio „Hamletas“ trupė išvyko į dviejų savaičių kelionę po Rusiją. Tarptautinio K. Stanislavskio fondo kvietimu „Meno Fortas“ vaidino Maskvoje, Ufoje ir Riazanėje. Rusijos sostinėje „Hamletas“ buvo rodomas jau ketvirtąjį kartą, šį kartą po penkerių metų pertraukos. Anot maskviečių teatro kritikų, šiemet į perpildytą Mažojo teatro salę veržėsi jau trečia karta studentų, kurie apie legendinį E.Nekrošiaus spektaklį buvo girdėję tik iš dėstytojų ir džiaugėsi galimybe jį pamatyti gyvai. Taip pat daugelis teatralų stebėjosi ir džiaugėsi, kad abu vakarus salė buvo pilnutėlė, nors daugelis net ir festivalinių spektaklių Maskvoje šiuo metu vyksta pustuštėse salėse ir į juos tenka kvieste kviesti studentus.
Iš Rusijos sostinės „Meno Forto“ trupė leidosi į egzotišką, ilgiau nei parą trukusią kelionę traukiniu į Baškirijos sostinę Ufą. Uralo kalnų papėdėje tarp Europos ir Azijos įsikūręs milijoninis miestas nėra lepinamas dažnais kokybiško profesionalaus meno renginiais, todėl lietuvių teatro vizitas vietiniams teatro gerbėjams tapo tikra švente. Didžiulė teatro salė pareikalavo nemažai pastangų tiek iš „Meno Forto“ technikų, tiek ir iš artistų, kad Eimunto Nekrošiaus spektaklis būtų suvaidintas pilna jėga.
Bet pastangos tikrai nenuėjo veltui. Žiūrovai, kurių dauguma pirmą kartą susipažino su Nekrošiaus teatru, žiūrėjo „Hamletą“ visiškoje tyloje. Po pirmojo veiksmo lietuvių aktoriai net bandė abejoti, ar jų vaidyba čia suprantama. Tačiau po A. Mamontovo Hamleto monologo ir V. Kuodytės Ofelijos skandinimosi scenos pratrūkę plojimai paliudijo, kad Ufos žiūrovai užgniaužę kvapą, dėmesingai stebėjo spektaklį, tarsi norėdami kuo geriau suprasti kiekvieną Nekrošiaus spektaklio metaforą, išgirsti ir ilgam įsiminti kiekvieną aktorių intonaciją bei emociją. O po spektaklio kilusiose ovacijose buvo girdėti ir laužyta kalba tariamas lietuviškas „Ačiū“.
Taip jau sutapo, kad būtent Ufoje „Hamletas“ buvo suvaidintas 200-ąjį kartą nuo premjeros 1997 metų gegužės mėnesį.
Viešnagę Rusijoje „Meno Fortas“ baigė Riazanės miesto teatre, kur lygiai prieš metus buvo vaidintas „Idiotas“.
Lapkričio viduryje „Meno Forto“ jau laukė Pietų Italijos miestas Bari. Tai naujas taškas teatro žemėlapyje, nors Italijoje jau sunku rasti miestą, kuriame dar nebūtų vaidinti Eimunto Nekrošiaus spektakliai. Beje ir Bario teatralams Lietuvos režisierius jau neblogai žinomas. Prieš porą metų jie turėjo progą pamatyti E. Nekrošiaus Italijoje sukurtą spektaklį „Ana Karenina“ pagal L. Tolstojaus romaną, o šių metų gegužę trisdešimt Puljos regiono aktorių ir režisierių dirbo čia surengtoje dešimties dienų režisieriaus kūrybinėje laboratorijoje.
„Petruzzelli“ teatro salė (nuotr. Organizatorių)
Teatro Pubblico Pugliese – valstybinė organizacija disponuojanti daugiau nei 30-čia teatro salių visoje provincijoje „Meno Fortui“ suteikė didžiausio ir įspūdingiausio Puljos sostinės teatro sceną. Teatro Petruzzelli pirmą kartą atvėrė savo duris 1903 metais ir jo scena matė visus garsiausius Italijos dramos ir operos artistus. Deja 1991 metų spalį grandiozinį pastatą visiškai suniokojo kilęs gaisras ir net 15 metų miesto centre dunksojo tik aprūkusios sienos. Ir tik 2008 metais teatras vėl atgijo po 20 mėnesių trukusios neįtikėtinos apimties rekonstrukcijos, identiškai atkūrusios salės ir foje interjerus. Dabar šis teatras, talpinantis beveik 2000 žiūrovų, savo puošnumu ir scenine įranga nenusileidžia geriausiems Italijos teatrams.
Lietuvių aktoriai Baryje „Idioto“ spektaklį suvaidino du kartus ir sprendžiant iš žiūrovų reakcijos bei teatro vadovų išsakytų minčių, „Meno Fortas“ čia laukiamas ir ateityje. Vietiniai teatro kritikai teigė, kad „Nekrošiaus teatrinė kalba, karščiuojanti ir vizuali, giliai tyrinėja Dostojevskio literatūrinio teksto idėjas, vaizdus ir simbolius, ir neeiliniu veikėjų ekspresyvumu atskleidžia metaforiškas dramos idėjas, išryškintas galingai emocionaliu veiksmu.“
Rudens gastrolių maratoną Teatras „Meno Fortas“ baigs jau šį savaitgalį Minske. Baltarusijos sostinėje vykstančiame festivalyje „Panorama“ lapkričio 26 d. bus suvaidintas „Idiotas“.
Na o Lietuvos žiūrovams „Meno Fortas“ primena, kad E. Nekrošiaus spektakliai gruodžio mėnesį bus vaidinami ir Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre. Gruodžio 16 d. – V. Šekspyro „Hamletas“, o 17 d. – F. Dostojevskio „Idiotas“.
