Specialistai aiškino, kokias ir kada baudas darbdaviai gali skirti savo darbuotojams. Taip pat, ką darbuotojai turėtų daryti, jeigu mano, kad su jais elgiamasi neteisingai.
20 eurų bauda už neišjungtą kompiuterį
Socialiniame tinkle kilo diskusija, ar darbdaviai gali darbuotojus bausti piniginėmis baudomis.
Rasa dalijosi istorija, kad darbe paliekant kompiuterį be priežiūros, jį būtina užrakinti.
„To nepadarius darbdavys grasina 20 eurų bauda. Tačiau ar tikrai tokia bauda teisėta? Juk kartais darbuotojas gali ir pamiršti užraminti kompiuterį arba nuo jo atsitraukia vos kelioms minutėms“, – pasakojo moteris.
Kita komentatorė skundėsi, kad darbdavys manipuliuoja priedais.
„Už kiekvieną, bent menkiausią nusižengimą, darbdavys mažina priedus. Pavyzdžiui, vėlavimą į darbą, kurį dažnai lemia ne atmestinas požiūris į darbą, bet prastos oro sąlygos“, – skundėsi moteris.
Dar kitas komentatorius pasakojo, kad dirba vairuotoju, pristato prekes beveik visoje Lietuvoje.
„Darbdavys sudaro maršrutą, kurį turiu įveikti per tam tikrą laikotarpį, jeigu nespėju, negaunu žadėtų priedų. Ar jis turį teisę nemokėti papildomų pinigų?
Juk kartais kelyje nepavyksta išvengti spūsčių, o ir klientai niekada nesiskundžia, jeigu pavėluoju“, – rašė vyras.
Piniginių baudų skirti negali
Advokatų kontoros „Glimstedt“ Vyresnysis teisininkas, advokatas Artūras Tukleris remdamasis Darbo kodeksu sakė, kad darbdaviai negali skirti darbuotojams piniginių baudų.
„Tačiau Darbo kodeksas (DK) numato, kad darbuotojas privalo atlyginti jo darbo pareigų pažeidimu ir dėl jo kaltės darbdaviui padarytą turtinę žalą.
Darbdavys baudas (netesybas) galėtų taikyti tik DK nustatytais atvejais, t.y., jeigu darbuotojas pažeistų susitarimą dėl nekonkuravimo arba susitarimą dėl konfidencialumo. Žinoma, tam reikėtų, kad toks susitarimas būtų tiek sudarytas ir galiojantis, tiek jame būtų nustatyta tokia bauda (netesybos), laikantis nustatytos tvarkos ir kitų reikalavimų“, – komentavo teisininkas.
Anot jo, kita teorinė galimybė darbdaviui pritaikyti baudas – jeigu konkreti bauda už konkrečius pažeidimus būtų nustatyta darbo sutartyje, kurioje nustatytas darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis negu 2 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiai, su sąlyga, kad tokia darbo sutartimi būtų pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra.
Tačiau tokie atvejai esą yra labiau teoriniai ir praktikoje iš esmės nepasitaikantys.
Pasak teisininko, be minėtų darbuotojo turtinės atsakomybės sąlygų, įstatyme yra nustatytos ir kitos taisyklės, taikytinos nustatant darbuotojo atlygintinos turtinės žalos dydį, darbuotojo atlygintinos turtinės žalos ribas, žalos išieškojimo tvarką ir kitus aspektus.
Už nusižengimus gali atleisti
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) remdamasi Darbo kodeksu komentavo, kad dėl darbuotojo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, yra numatytas darbo sutarties nutraukimas arba įspėjimas, kad už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą darbo santykiai bus nutraukti.
Taip pat VDI išvardijo ir poelgius, kurie gali būti laikomi šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais:
- neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties;
- pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas;
- atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas;
- priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje;
- tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos;
- darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika;
- kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.
„Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.
Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą. Taigi, nutraukiant darbo sutartį, privalo būti nustatytas ir užfiksuotas pažeidimo faktas bei tai, kad darbdavys pareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, nustatydamas darbuotojui protingą terminą pateikti atsakymą“, – komentavo inspekcija.
Jos specialistai pataria kreiptis į VDI, jeigu įtariate, kad darbdavys nesumoka viso žadėto atlyginimo su priedais arba jeigu galimai neteisėtai skiria baudą.
