Gydytojai sakė, kad Luko atvejis buvo vienas iš milijono, vertas Raudonosios knygos, nes su širdimi ar širdies ritmu problemų niekada neturėjo nei Lukas, nei jo artimieji. Jam buvo atlikti genetiniai tyrimai, tačiau jų metu gydytojai taip pat nerado nieko, kas galėtų kelti įtarimų.
Pradėjo jausti gripo simptomus
Viskas prasidėjo 2020 metų rugpjūčio viduryje, kai Lukui buvo 19 metų. Vaikinas staiga susirgo, temperatūra pakilo iki 39 laipsnių, skaudėjo galvą, jautė silpnumą, užeidavo karščio bangos – prasidėjo tipiniai gripo simptomai.
„Nuvažiavus į polikliniką, man išrašė antibiotikų, kuriuos vartojau 4 dienas, tačiau mano sveikata negerėjo, jaučiausi taip pat prastai. Tada tėtis mane nuvežė į ligoninę, ten man padarė kraujo tyrimą, gulėjau iki vakaro, kol sulaukiau atsakymo. Man vėl išrašė antibiotikų, tačiau kitokių.
Istorija vėl ta pati – 4 dienas gėriau vaistus, tačiau jie man nepadėjo, net gi atvirkščiai – mano sveikata blogėjo, temperatūra pakilo iki 40 laipsnių. Tėvai iškvietė greitąją pagalbą ir mane išvežė į Santariškes.
Ten gulėjau apie dvi savaites, kasdien buvo atliekami kraujo tyrimai, gulėjau su lašeline, kasdien turėdavo suleisti vaistų, kurie numuštų temperatūrą, nes tiesiog negalėjau ištverti“, – ligos detales prisimena Lukas.
„Jei ne palatos draugas, mane ryte būtų radusį negyvą“
Tada išaušo lemtinga diena. Paskutinis dalykas, kurį Lukas prisimena yra tai, kad jis valgo bananą, pusę jo suvalgęs padeda ant spintelės, o tada atsibunda reanimacijoje.
„Istorija tokia, kad man pradėjo stoti širdis, prasidėjo skilvelių virpėjimai. Jei ne mano palatos draugas, mane ryte būtų radusį negyvą lovoje. Tačiau tas žmogus greitai pakvietė pirmą pasitaikiusią seselę, kuri mane ir išgelbėjo.
Tuomet mane nuvežė į reanimaciją, tuo metu jau buvau komoje, mane prikėlė su defibriliatoriumi, tačiau po 5 valandų vėl kartojosi tas pats ir mane vėl prikėlė. Esu labai dėkingas tiek palatos draugui, tiek slaugytojai, kuri mane išgelbėjo“, – nuoširdžią padėką išreiškia vaikinas.
Lukas pabudo iš komos, tačiau reanimacijoje praleido dar mėnesį, jam buvo atliekami įvairūs tyrimai, kasdien prie jo lovos rinkdavosi gydytojai, kurie bandė nustatyti, kodėl vaikinui pradėjo stoti širdis, tačiau iki šiol jis taip ir nesulaukė jokios patvirtintos diagnozės.
„Diagnozė nėra patvirtinta, tačiau yra spėjama, kad man buvo širdies raumens uždegimas ir dėl to nusilpo organizmas, todėl galimai stojo širdis. Tačiau iki šiol niekas nesupranta, kaip tai galėjo nutikti, jei niekada nesu turėjęs problemų su širdimi.
Vėliau sužinojau, kad man bus atliekama operacija, kurios metu man įstatys defibriliatorių, aparatą vadinamą ICD, kuris reguliuoja širdies ritmą. Jei ritmas pradeda kristi, aparatas trenkiam tam, kad širdies ritmas stabilizuotųsi. Jis turi 3 įspėjamuosius smūgius, kurie yra lyg lengvas spyris į krūtinę.
Jei trenkia iki 3 kartų ir mano širdies ritmas vis neatsistato, vadinasi trenks 4 ir patį rimčiausią kartą, prilygstantį elektros šokui. Su šiuo aparatu dabar turėsiu būti visą likusį gyvenimą“, – pasakoja Lukas.
Požiūris į gyvenimą pasikeitė kardinaliai
Paklaustas apie tai, kaip jaučiasi dabar ir ar yra pasitaikę panašių atvejų, kai pradeda stoti širdis, Lukas teigia, kad šiuo metu sveikatos problemų nebeturi, jokių širdies skausmų nejaučia.
„Panašių atvejų nėra buvę, tačiau aparatas man yra trenkęs vieną ar du kartus, įspėjamuosius smūgius, kai žaidžiau krepšinį. Tačiau širdis nestojo, nes aparatas netrenkė 3 kartų.
Norėčiau sužinoti, kokios yra aparato ribos, nes šiuo klausimu aš esu nežinomybėje. Aš galiu palaikyti labai žemą arba labai aukštą širdies ritmą, tačiau kai jis greitai pasikeičia, kai greitai bėgi, sustoji pailsėti, o tada vėl bėgi, tuomet jis tai traktuoja kaip širdies ritmo pasikeitimą ir trenkia įspėjamieji signalai“, – aiškina Lukas.
Lukas pasakoja, kad visiems, kuriems papasakoja šią istoriją, pirmasis žmonių klausimas būna: „Ar matei šviesą tunelio gale? Ar matei pragarą ar rojų?“ „Nieko panašaus nebuvo. Mačiau visišką tamsą ir daugiau nieko“, – atsako Lukas.
Vaikinas paklaustas, koks jausmas yra būti arti mirties, tačiau vėl sugrįžti į gyvenimą atsako, kad jausmas toks pat kaip ir po pirmo gimimo. „Tai toks dalykas, kurio tu iš karto nesupranti, kas įvyko, kaip įvyko ir kodėl. Požiūris į gyvenimą pasikeitė kardinaliai.
Pradėjau labiau gyventi šia diena, džiaugtis dabartimi ir smulkiais laimėjimais gyvenime. Taip pat, nors ir buvau realistas, tačiau tapau užkietėjusiu realistu, kuris niekaip cukrumi neapipila ir neapipaišo įvairių situacijų.
Priimu viską taip, kaip yra iš tikrųjų ir apie gyvenimą galvoju taip, kad niekada negali žinoti, kas gali nutikti, todėl ir džiaugiesi, tuo, ką turi.
Pasikeitė ir požiūris į kitus žmones, į nelaimes. Kai gulėjau reanimacijoje, iš tikrųjų teko pamatyti žymiai sunkesnių nei mano situacijų ir ilgai gulėdamas, galvodamas supranti, kad nėra ko laukti – reikia gyventi“, – priverčiančiais susimąstyti žodžiais pasidalino Lukas.
Pasakė, koks yra normalus širdies ritmas
Širdis – vienas stipriausių raumenų žmogaus kūne, nepailstamai pumpuojantis kraują po kūną. Tačiau kartais širdies ritmas būna nepastovus, tad svarbu žinoti, kada tai – normali būsena, o kada vertėtų sunerimti.
Kauno „Affidea“ kardiologijos klinikos „Medicinos sfera“ gydytoja kardiologė prof. habil. dr. Marija Rūta Babarskienė anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo, koks yra normalus širdies ritmas, kokie veiksniai lemia jo padidėjimą ar sumažėjimą bei kada sutrikęs širdies ritmas – ligų pranašas.
Širdis visą organizmą aprūpina gyvybiškai svarbiu deguonimi ir maisto medžiagomis, tačiau širdies kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Tad būtent dėl to svarbu prisiminti, kada būtina kreiptis į gydytoją.
Vertėtų nepamiršti, kad širdies ritmą gali veikti daugybė veiksnių ir jis natūraliai gali kisti: „Normalus širdies rimtas – 50-100 tvinksnių per minutę. Tačiau širdis nėra laikrodis. Kai fizinis krūvis didelis, jos ritmas gali siekti 140-150, o miegant nukristi iki 40 tvinksnių.“
Bendrai širdies ritmo sutrikimai mediciniškai apibūdinami aritmijos terminu. Aritmija, habilituotos daktarės teigimu, atsiranda sutrikus širdies plakimą skatinantiems elektriniams impulsams.
„Širdies veikla vyksta dėl elektrinio impulso atsiradimo ir plitimo širdies raumeniu. Šiame veiksme dalyvauja: iš specifinių miokardo skaidulų sudaryti mazgai, kuriuose sugeneruojamas elektrinis impulsas, pluoštai, kuriais šis impulsas plinta, ir miokardas (širdies raumuo), kuris elektrinio impulso dėka susitraukia“, – anksčiau aiškino prof. habil. dr. M. R. Babarskienė.
Profesorė pažymėjo, kad širdies ritmo sutrikimai nėra tokie pavojingi, jie sudaro apie dešimtadalį širdies ligų. Sutrikimai būna dvejopi. Vienu atveju, širdis gali plakti pernelyg retai, tai vadinama brakikardija.
„Jei pulsas per retas, pirmiausia tai pajunta smegenys. Atsiranda bendras silpnumas, ima svaigti galva, žmogus alpsta, gali nukristi, patirti traumą“, – aiškino profesorė.
Kitu atveju, širdis gali plakti pernelyg dažnai, tai vadinama tachikardija: „Jei pulsas pakyla iki 130-150 tvinksnių per minutę, dar pakenčiama, o jei iki 250, širdis jau nespėja varinėti kraujo.“
Lemia daugybė veiksnių
Aritmijos gali būti pirminės, atsirandančios be konkrečios priežasties, ir antrinės, kai jas sukelia kitos ligos, pavyzdžiui, elektrolitų disbalansas organizme, skydliaukės funkcijos sutrikimai. „Pašalinus antrinės aritmijos priežastis, paprastai susinormalizuoja ir širdies veikla“, – anksčiau pridurė pašnekovė.
Širdies sutrikimus lemiančios priežastys, pasak prof. habil. dr. M. R. Babarskienės, gali būti įvairios. Aritmijas gali sukelti skydliaukės funkcijos sutrikimai, elektrolitų trūkumas, užsitęsęs alkoholio vartojimas, kofeino, nikotino ar narkotinių medžiagų vartojimas.
Įtakos gali turėti ir išeminė širdies liga, kuri kliniškai gal pasireikšti krūtinės angina, miokardo infarktu, širdies nepakankamumo požymiais.
„Sekdami cholesterolio kiekį kraujyje, keisdami gyvenseną, o rimtesniais atvejais – vartodami vaistus cholesteroliui mažinti, galime ženkliai sumažinti išeminės širdies ligos, infarkto bei insulto riziką“, – pažymėjo profesorė.
Įtakos turi ir padidėjęs kraujo spaudimas. Jis didina išeminės širdies ligos išsivystymo riziką: „Dėl arterinės hipertenzijos kairiojo skilvelio sienelė gali sustorėti, tapti standesnė, dėl ko prasčiau plinta elektrinis impulsas bei vystosi širdies ritmo sutrikimai.“
Aritmijas gali lemti ir nekontroliuojamas cukrinis diabetas, pažeidžiantis kraujagyslių sieneles ir sudarantis sąlygas vystytis aterosklerozei. Taip pat obstrukcinė miego apnėja, dėl kurios sumažėja oro patekimas į apatinius kvėpavimo takus. Ne ką mažiau svarbi ir genetika.
Gali pasireikšti nemaloniais pojūčiais
Pasak prof. habil. dr. M. R. Babarskienės, pagal pobūdį aritmijos taip pat skirstomos dvejopai, į tikrąsias ir netikrąsias aritmijas.
„Netikrosios aritmijos – tai paprasčiausi permušimai, kai žmogaus širdies ritmas yra normalus, tačiau kas keletą dūžių įvyksta taip vadinamas priešlaikinis susitraukimas – ekstrasistolė – ne sinusiniame mazge atsiradęs impulsas.
Pacientai dažnai apibūdina – nemalonus pojūtis, širdis tarsi persiverčia krūtinėje, kai kuriems šis nemalonus pojūtis kyla link kaklo, sukeldamas kosulį, kai kurie tai apibūdina širdies stabtelėjimo, apsivertimo, smūgio pojūčiu“, – anksčiau aiškino habilituota daktarė.
Tikrosioms aritmijoms priskiriama daugybė širdies ritmo sutrikimų: prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas, skilvelių tachikardija. Dažniausia tikroji aritmija, pasak M. R. Babarskienės, yra prieširdžių virpėjimas.
Ekstrasistolės, netikrosios aritmijos, yra gyvybei nepavojinga būsena, nes net visiškai sveika širdis gali turėti nuo kelių iki keliolikos ar kelių šimtų permušimų per parą.
„Širdies permušimai gali būti ir asimptominiai, kai žmogus net nejaučia, o sužino, pavyzdžiui, atėjęs profilaktiškai pasitikrinti, arba simptominiai, kai papildomi širdies dūžiai sukelia nemalonius pojūčius“, – pridūrė profesorė.
Širdies permušimus gali sukelti daugybė priežasčių, tačiau habilituota daktarė pažymi, kad sveiki žmonės jų paprastai nejaučia:
„Jas gali išprovokuoti padidėjęs jautrumas, emocijos, nerimas, depresija, pervargimas, kava, cigaretės, kokainas. Neretai jas sukelia įvairios širdies ligos – krūtinės angina, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, miokarditas, miokardo infarktas ir kitos.
Kitos, ne širdies ligos – kalio sumažėjimas organizme, pavyzdžiui, vartojant šlapimą varančius vaistus, vaistai (digoksinas ir kt.), pilvo pūtimas, skydliaukės veiklos sutrikimai.“
Patarė, kaip apsisaugoti
Širdies ritmo sutrikimai gali būti nustatomi atliekant ramybės elektrokardiogramą, Holterio monitoravimo tyrimą. Sudėtingesniais atvejais, kardiologai atlieka elektrofiziologinius tyrimus, krūvio toleravimo tyrimą.
Kalbant apie širdies rimto sutrikimų gydymą, jis gali būti labai įvairus, nes šie sutrikimai apima platų ligų spektrą. Vis tik, ne visais atvejais reikalingas gydymas:
„Permušimai – ekstrasistolės – jei jie yra pavieniai, nėra gydomi, nes nėra pavojingi sveikatai. Tačiau pacientams patariama vengti provokuojančių veiksnių: streso, nervinės įtampos, alkoholio, tabako, energinių gėrimų, kofeino, narkotinių medžiagų.“
Taip pat svarbu laikytis miego higienos, atlikti atsipalaidavimo pratimus – atsikračius permušimus provokuojančių veiksnių, permušimai dažniausiai dingsta ir nesikartoja net kelerius metus.
„Tačiau jei permušimų skaičius yra didelis, skiriamas gydymas permušimus slopinančiais vaistais, kurie parenkami individualiai, atsižvelgiant į permušimų tipą, dažnumą, paciento gretutines ligas.
Retais atvejais širdies permušimai gydomi elektrofiziologinių manipuliacijų pagalba, kai specialiais kateteriais surandama permušimus sukelianti miokardo zona, kurią aptikus ji sunaikinama“, – paaiškino prof. habil. dr.
Kad išvengtumėte širdies ritmo sutrikimų ir kitų ligų ar bent sumažintumėte jų riziką, rekomenduojama laikytis sveiko europiečio kodo – 0 3 5 140 5 3 0:
„0 – nerūkyti, 3 – tiek kilometrų greitu žingsniu reikia nueiti kasdien arba ėjimą galima pakeisti 30 min. vidutinio intensyvumo fizine veikla, 5 – 5 porcijos daržovių ir vaisių kasdien.
140 – sistolinis arterinis kraujo spaudimas mažesnis nei 140 mmHg, 5 – bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 5 mmol/l, 3 – mažo tankio („blogojo cholesterolio“) koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 3 mmol/l, 0 – nėra antsvorio ir cukrinio diabeto.“
