Kevinas gimė 2005 m. Montabaure, mažame miestelyje Vokietijos vakaruose. Jo motina rusė Viktorija ištekėjo už Vokietijos piliečio, ir nors santuoka nutrūko ji su sūnumi liko gyventi Vokietijoje. Jie kas kelerius metus lankėsi Rusijoje, kol Viktorija nusprendė, kad nori grįžti visam laikui, nes pasiilgo giminaičių ir gimtojo miestelio Maikopo Šiaurės Kaukaze, skelbia BBC.
Rusija be demokratijos
Jie gyveno miesto pakraštyje, bute su vaizdu į kalnus ir karinę bazę. Kevinas sako, kad jam patiko pasivaikščiojimai gamtoje ir augalų rinkimas. Taip pat jis mėgo mokytis ir laimėjo daug akademinių konkursų.
Jis sako, kad būtent 2018 m. Rusijos prezidento rinkimai paskatino jo susidomėjimą politika. Jo mama (viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros darbuotoja) grįžusi namo pasakodavo, kad ją ir jos kolegas autobusais vežė į rinkimų apylinkes, kur jiems buvo pasakyta: „Balsuokite už Vladimirą Putiną, kitaip atimsime iš jūsų premiją“.
Tuo metu jam buvo tik 12 metų, bet jis sako supratęs, kad Rusijoje beveik nėra demokratijos. Keviną įsiutino tai, kad beveik kiekvienoje jo mokyklos klasėje buvo Putino portretas.
„Mums nuolat kartojo, kad mokykla – ne vieta politikai. Tiesiog negerai kabinti portretus ir taip skatinti asmenybės kultą“, – sako jis.
Maždaug po metų jis sukėlė skandalą, kai mokykloje esantį V. Putino portretą pakeitė opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno portretu.
„Vienas mokytojas pasakė, kad Stalino laikais mane būtų sušaudę“, – prisimena Kevinas, o mokytojas tik palinkėjo vaikinui būti atsargiam.
Bandymas pabėgti
Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą Kevinas buvo paskutinėje klasėje. Tuomet jo mama nusprendė, kad jiems metas grįžti į Vokietiją. Tačiau norint tai padaryti, pirmiausia reikia išbraukti Kevino pavardę iš karinio registro.
Viktorija buvo pakviesta į karo prievolės biurą sutvarkyti sūnaus dokumentų. Kai 2023 m. vasario 9 d. ji ten nuvyko, ją pasitiko policija. Kevinas sako, kad jie nepagrįstai apkaltino ją keiksmažodžiavimu viešoje vietoje. Ji buvo nuteista 10 dienų arešto, todėl jiems teko atidėti planus išvykti.
Likęs vienas, Kevinas nustojo eiti į mokyklą. Vieną dieną jis kelioms valandoms išėjo į lauką ir sako, kad kai grįžo į butą, visi daiktai buvo išmėtyti.
Kai Viktorija buvo paleista, jie bandė patekti į Vokietiją, važiuodami į pietus, į Sočį, kuriame yra tarptautinis oro uostas. Užsiregistravęs viešbutyje Kevinas sako, kad jie išėjo užkąsti ir jis pastebėjo vyrą su medicinine kauke ir gobtuvu, kuris juos filmavo telefonu. Jis sako, kad po kelių sekundžių privažiavo mikroautobusas.
„Iššoko aštuoni ar devyni FSB pareigūnai. Vienas jų griebė mane už rankos. Kitas priėjo, parodė pažymėjimą ir pasakė, kad man iškelta baudžiamoji byla pagal 275 straipsnį – išdavystę“, – pasakojo Kevinas.
Nuvežė į piceriją
Mikroautobusas nuvežė juos į viešbutį, kur jie pasiėmė savo bagažą. Grįžtant į Maikopą jie buvo įsodinti į automobilį be valstybinių numerių ir nuvežti į piceriją.
„Jie užsisakė picos ir pasiūlė mums. Jie man nesurakino rankų ir nesuvaržė. Viską apgalvojau, bet negalėjau suprasti, kaip galėjau įvykdyti išdavystę“, – teigė Kevinas.
Jis paklausė, ar bus pasodintas į kalėjimą.
„Nesijaudink, viskas bus gerai“, – nuskambėjo atsakymas.
Kevinas prisiminė buvusį FSB agentą Vadimą Krasikovą, kuris Vokietijoje atlikinėjo bausmę iki gyvos galvos už tai, kad Kremliaus įsakymu Berlyne nužudė žmogų. Jis ėmė svarstyti, ar Rusija neplanuoja pasinaudoti juo, Vokietijos piliečiu, kaip įkaitu, kad susigrąžintų V. Krasikovą.
Jie grįžo namo vidury nakties. Namie jie rado sudaužytą teleskopą – seną motinos gimtadienio dovaną. Valdžios institucijos įtarė, kad jis jį naudojo fotografuodamas karines transporto priemones pro langą, kad galėtų nusiųsti Vokietijos žvalgybai. Jie paėmė jo telefoną ir nešiojamąjį kompiuterį ir rado bazės nuotraukų.
Kevinas laisva valia prisipažįsta, kad padarė nuotraukas, bet sako, kad neketino jų niekam perduoti.
Nuvežtas apklausai
3 val. ryto Kevinas buvo nuvežtas į vietos FSB pastatą apklausai. Kadangi jam buvo tik 17 metų, kartu su juo ėjo jo motina. Jis buvo išsigandęs. Kevinas pasakoja, kad jam paskirtas advokatas iš karto pasakė, jog jis turėtų prisipažinti, kad sumažintų bausmę.
Prisipažinimas jau buvo atspausdintas ir Kevinas sutiko jį pasirašyti, dėl ko vėliau gailėjosi. Jis sako bijojęs, kad jei nebūtų pasirašęs, viskas būtų pasidarę dar blogiau, nes jie galėjo pradėti spausti jo mamą. FSB tyrėjas jiems pasakė, kad turi teisę areštuoti jų butą.
„Parodymai buvo visiška nesąmonė. Tai šachmatų partija, buvo aišku, kad nėra jokio teisingumo“, – piktinosi Kevinas.
Kadangi jis dar buvo nepilnametis, Kevinas buvo nuvežtas į specialią įstaigą Krasnodare už dviejų valandų kelio automobiliu ir patalpintas į vienutę.
„Man atnešė maisto, bet aš negalėjau jo valgyti. Labiausiai norėjau pamatyti mamą“, – prisiminė Kevinas.
Po kelių mėnesių, kai jam sukako 18 metų, jis buvo perkeltas į kitą kalėjimą Krasnodaro pakraštyje. Kevinas pasakoja, kad liko išsigandęs po to, kai grupė kalinių jį sumušė.
„Jie surišo man rankas ir mušė mane. Jie taip smogė man į krūtinę, kad negalėjau kvėpuoti“, – teigė vaikinas.
Mokytojai liudijo prieš jį
Visą tą laiką valdžios institucijos toliau jį tyrė. Jo klasės auklėtoja liudijo prieš jį, tvirtindama, kad, kai jiedu vyko į akademinį konkursą Maskvoje, Kevinas norėjo nuvykti į Vokietijos ambasadą ir susisiekti su žvalgybos pareigūnais. Kevinas pasakojo, kad jis tik norėjo gauti oficialų Vokietijos asmens dokumentą, nes jam buvo sukakę 16 metų.
Gynybos ministerijos ekspertas išanalizavo Kevino darytas nuotraukas ir padarė išvadą, kad jos nesudaro valstybės paslapties, tačiau, patekusios į svetimas rankas, galėjo pakenkti Rusijai. FSB byloje apie Keviną taip pat buvo duomenų apie jo vaikystės keliones į Rusiją. Kevinas sako, kad jis taip pat sužinojo, jog jo telefono buvo klausomasi dar 2021 m.
Praėjus dešimčiai mėnesių po Kevino suėmimo, 2023 m. gruodžio pabaigoje, jis buvo pripažintas kaltu dėl valstybės išdavystės ir nuteistas ketverius metus kalėti pataisos kolonijoje. Be mamos, po suėmimo su juo niekas iš pažįstamų Maikopo gyventojų nesusisiekė, tačiau po to, kai žiniasklaida pranešė apie jo bylą, ėmė rašyti nepažįstami žmonės.
„Laiškai man labai padėjo. Per savo gimtadienį gavau 60 atvirukų. Užsibrėžiau tikslą atsakyti kiekvienam žmogui“, – sakė Kevinas.
Vėliau laiškai ir atvirukai buvo konfiskuoti.
Kevino kelionė į Archangelsko įkalinimo įstaigą truko mėnesį per kelis kitus kalėjimus. Ten jis atvyko šių metų birželio pabaigoje. Jis sako, kad per šias savaites laiką leido skaitydamas ir mokydamasis.
Prašė malonės
Liepos 23 d., antradienį, jam išeinant iš pirties, staiga prie jo priėjo vyresnysis kalėjimo pareigūnas ir pasakė, kad jis turi 20 minučių skubiai parašyti dokumentą prezidentui dėl malonės suteikimo, ką jis ir padarė. Tada, 28 d., kalėjimo pareigūnas jį sustabdė ir liepė pasiimti dantų šepetėlį, dantų pastą ir šlepetes.
„Paprastai šį rinkinį gauni, kai tave ruošiasi sodinti į karcerį“, – aiškina Kevinas.
Tačiau vietoj karcerio, jis atsidūrė kabinete.
Pirmadienį, 29 d., 1.00 val. ryto, atvyko konvojus, kuris turėjo jį išvežti. Kevino galvoje kirbėjo mintis, kad jis bus iškeistas, bet jis negalėjo tuo patikėti. Jį nuskraidino į Maskvą, kur jį laikė kalėjime iki rugpjūčio 1 d., o po to Kevinas buvo įsodintas į lėktuvą kartu su kitais iškeistais kaliniais.
Jis sako, kad jam niekada nebuvo paaiškinta, jog jis bus iškeistas, bet kai jis jau buvo lėktuve, skrendančiame į Turkiją, buvo aišku, kas vyksta. Kaip Kevinas jau seniai įtarė, žudikas Vadimas Krasikovas buvo tarp tų, kurie buvo grąžinti į Rusiją. Vokietijoje, po patikrinimo ligoninėje, Kevinas pagaliau galėjo susimatyti su savo motina, kuri gavo vizą ir atskrido iš Rusijos.
„Ji verkė. Pasakiau jai, kad viskas gerai, kad nesijaudintų, kad labai ją myliu“, – prisiminė Kevinas.
Motina ir sūnus dabar gyvena Vokietijoje, o Kevinas kupinas entuziazmo baigti mokyklą.
„Neturiu noro keršyti, bet turiu labai didelį norą dalyvauti opozicinėje veikloje“, – pabrėžė jis.
Kevinas vis dar turi savo kalėjimo uniformą, įkištą į maišą savo kambario kampe.
Atsakydamas į klausimą, ko jis labiausiai norėjo būdamas kalėjime, vaikinas atsako paprastai: „Žinoma, kad apkabinti mamą“.
