Kaip matote patys, automobilis buvo pagamintas pagal užsakymą, turtingam ponui iš D.Britanijos. Vos tik pasirodęs „Goodwood“ lenktynių trasoje, 1962 metais šis automobilis iškovojo pirmąją vietą. Nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio vykusiose lenktynėse, automobilis nuolatos užimdavo pirmąją arba antrąją vietą.
1962 metų rudenį, automobilio savininkai nusprendė savo jėgas išbandyti 24 valandų lenktynėse Daytona lenktynių trasoje. Automobilis buvo išsiųstas pas kelis Ferrari specialistus, kurie 250 GTO paruošė ilgųjų nuotolių varžyboms.
Tačiau debiutas „24 hours of Daytona“ buvo nesėkmingas. 250 GTO sugebėjo iškovoti šeštą vietą apskritai ir trečią vietą savo klasėje. Panašius rezultatus šis 250 GTO pademonstravo ir 12 valandų lenktynėse Sebringe.
Kitaip negu šiais laikais, anuomet, nereikalingi lenktyniniai automobiliai buvo tiesiog išmetami. Kadangi tuometinis šeimininkas neturėjo kur dėti šio Ferrari, jis jį atidavė vidurinio lavinimo mokyklai!
Mokyklos vadovybė keletą metų automobilį naudojo įvairiuose paraduose ir renginiuose, tačiau juk tai Ferrari. Išlaikymo kaštai buvo du kartus didesni negu visas mokyklos biudžetas. O tada ir atėjo velnio neštas ir pamestas Joe Kortonas, kuris už 6500 dolerių, 1972 metais įsigijo šį Ferrari 250 GTO.
Būtent šį žmogų galime kaltinti dėl apsileidimo. Nusipirkęs mašiną, jis tiesiog ją paliko rūdyti. Per penkiolika metų automobilio savininkas net nebuvo užvedęs variklio ar atidaręs durų.
Nors išpuikusį poną daugelis bandė įkalbinti dėl Ferrari 250 GTO pardavimo, tačiau pastangos buvo bergždžios. Tačiau iš daugybės norinčių, išliko tik vienas, kuris 1986 metais legendinį Ferrari 250 GTO galėjo išsivežti į savo garažą.
Joe Kortonas susidūręs su finansinėmis problemomis tiesiog neturėjo kito pasirinkimo tik parduoti Ferrari 250 GTO automobilių kolekcionieriui Frankui Gallogly.
Vargais negalais, tačiau automobilio restauracija užtruko net keturis metus. Kodėl taip ilgai? Didžiausia problema buvo Ferrari kėbulas. Kadangi kiekviena kėbulo detalė buvo pagaminta, o tiksliau - išmušta, rankomis, reikėjo surasti specialistą, kuris pagamintų identiško dydžio sparną ar kapotą.
(P.S atleiskite už prastos kokybės nuotraukas, tačiau juk tada žmonės fotografavo ne su skaitmeniniais aparatais)
Automobilis buvo galutinai užbaigtas 1990 metų rudenį. Norite pamatyti kaip atrodė galutinis projektas? Žiūrime nuotraukas žemiau.
