Bulgarija, Kroatija, Čekija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija susitarė „remti naujus projektus“ be jau esamų atominių elektrinių, sakoma pareiškime, paskelbtame per ES energetikos ministrų susitikimą Stokholme.
„Branduolinė energija yra viena iš daugelio priemonių, padedančių pasiekti klimato tikslus, gaminti elektros energiją, kad būtų patenkinta vartotojų paklausa ir užtikrintas „tiekimo saugumas“, – sakoma pareiškime.
Vienuolikos šalių ministrai taip pat apsvarstė tolesnio mokslinio bendradarbiavimo branduolinės energijos srityje galimybes, taip pat galimybes dalytis gerąja patirtimi sprendžiant saugos klausimus.
Prancūzija, kuri jau ilgus metus kliaunasi atomine energija, skatina pastangas užmegzti glaudesnius ryšius branduolinės energijos srityje Europoje.
Prieš ministrų susitikimą Prancūzijos energetikos transformacijos ministrės Agnes Pannier-Runacher biuras teigė, jog Prancūzijos tikslas yra „sukurti branduolinį aljansą“.
Paryžius mano, kad branduolinė energija gali padėti šaliai ir Europai pasiekti klimato kaitos tikslus, ypač gaminti „žaliąjį“ vandenilį transportui ir pramonei.
Visgi šis klausimas suskaldė Europą ir kelios ES valstybės aršiai priešinasi branduolinės energijos pajėgumų didinimui, o Vokietija ir Ispanija išsakė itin daug kritikos.
Austrija, Vokietija ir Liuksemburgas Stokholme dar kartą patvirtino savo nepritarimą branduolinės energetikos plėtrai Europoje.
„Jei norime laimėti lenktynes su klimato kaita, turime būti greiti“, – pirmadienį sakė Liuksemburgo energetikos ministras Claude'as Turmesas ir pridūrė, kad naujoms branduolinėms jėgainėms pastatyti prireiks 15 metų.
„Tai kur kas labiau apie ideologiją, nei apie praktiškumą“, – pridūrė jis.
ES šiuo metu diskutuoja apie elektros rinkos reformą, kuri taip pat suskaidė bloką.
Prancūzija rekomenduoja sudaryti ilgalaikes energijos sutartis garantuotomis kainomis, kurios būtų naudingos branduolinės energijos gamybai, tačiau Vokietija tokiam žingsniui griežtai nepritaria.
