Keturių dalių planas
Vyriausybė sukūrė keturių dalių planą, kaip etapais būtų galima švelninti karantiną. Pirmasis etapas startavo balandžio 16 d. – leidžiama veikti ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą įėjimą, bei buitinių ir remonto paslaugų teikėjams.
Antrajame etape, kuris įsigaliotų ne anksčiau nei po dviejų savaičių nuo pirmojo ir tik jei epidemiologinė situacija bus palanki, numatoma leisti veikti daugiau verslų. Tai apima kultūros įstaigų veiklą, dalį sveikatos ir grožio paslaugų, viešojo maitinimo įstaigas, kai paslaugos teikiamos lauke, specializuotus mokymus, prekybos ir pramogų centrus, turgavietes, kai ribojamas įėjimas, taip pat – lauke teikiamas paslaugas, kaip golfas ar teniso aikštynai.
Trečiajame etape, kuris būtų įgyvendintas tik atšaukus karantiną, numatoma leisti veikti viešojo maitinimo įstaigoms, sveikatos paslaugoms (odontologai, tyrimai ir skiepai), sporto ir pramogų paslaugoms bei įvairių rūšių ugdymo įstaigoms.
Paskutinysis etapas, kurio įgyvendinimo data nėra apibrėžiama, apima leidimą rengti masinius renginius, veikti teatrams, kino teatrams, konferencijoms, parodoms ir kt.
Vis dėlto plane akcentuojama, kad, jei sušvelninus vieno etapo sąlygas epidemiologinė situacija suprastėja, tolesnio etapo karantino sąlygų švelninimas nukeliamas. Be to, veiklą vykdantys verslai privalo laikytis nustatytų visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimų.
Griežtos taisyklės
Šią savaitę leidus duris atverti didesnei daliai verslų, numatyti griežti apribojimai, pagal kuriuos šie gali veikti. Parduotuvės bei taisyklos turi užtikrinti 10 kvadratinių metrų plotą vienam žmogui arba vienu metu aptarnauti tik vieną pirkėją, o paslaugų įmonėse tiesioginis kontaktas su klientu turi trukti ne ilgiau kaip 20 minučių.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (ULAC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pastebi, kad leidimas kontaktuoti ne daugiau nei 20 minučių nereiškia, kad tokį laiką klientas ir jį aptarnaujantis žmogus gali bendrauti tiesiogiai. Be to, jei klientas į parduotuvę ar taisyklą užsuka be apsaugos priemonių, jo aptarnauti negalima.
„Sakykim, atėjo žmogus pasitaisyti laikrodį ar kitą galanteriją. Visas buvimas toje paslaugų teikimo įmonėje turi trukti ne ilgiau nei 20 minučių. O kontaktas tiek aptarnaujančiojo, tiek paslaugos gavėjo turi būti su asmens apsauga – kauke, pirštinėmis. Tarp paslaugos teikėjo ir gavėjo turi būti skydas, pertvara, kuri skiria kalbos metu, kaip dabar yra vaistinėse ar prekybos centruose, kad tai nebūtų tiesioginis kontaktas“, – tv3.lt kalbėjo D. Razmuvienė.
Švelninimą atšauks, jei liga plis
Antrasis karantino švelninimo etapas bus įgyvendintas tik įsitikinus, kad susirgimų skaičius dėl švelnesnio karantino nešoktelėjo į viršų. Anot D. Razmuvienės, šiuo metu užsikrėtusiųjų skaičius Lietuvoje didėja nežymiai, jei ši tendencija išliks, galima bus tęsti karantino švelninimą.
„Jeigu tokia situacija išsilaikys po ilgojo velykinio savaitgalio praėjus 10 dienų ir toliau stebint situaciją, kaip mes reaguosime į šį atpalaidavimą verslo, tada, stebint epidemiologinius kriterijus, bus sprendžiama, kada tą antrąjį etapą galima įvesti. Dėl antrojo etapo datos bus atsižvelgiama pagal epidemiologinius rodiklius, mirštamumo rodiklius, kiek ėminių, kiek teigiamų tyrimų“, – sakė specialistė.
Be to, įgyvendinus antrąjį karantino švelninimo etapą, bus sprendžiama, kokiomis priemonėmis užtikrinti gyventojų saugumą, kad klientai ir aptarnaujantis personalas išliktų saugūs vizito metu. Pasak D. Razmuvienės, dalis žmonių įsivaizduoja, kad švelnesnis karantinas reiškia, kad gyvenimas grįš į senas vėžes, tačiau, jos teigimu, taip tikrai nebus – saugos priemonės tebebus griežtos.
„Turės būti numatyti atstumai lauko kavinėse, kiek kokiu atstumu gali sėdėti asmenų, kaip turi aptarnauti kavinės personalas, kaip turi priimti paslaugą paslaugos gavėjas. <...> Galbūt pagal galimybę, būtinybę matuojama temperatūra, o visos apsaugos priemonės tiek pirkėjui, tiek pardavėjui bus griežtai privalomos, kontroliuojamos.
Toliau bus žiūrima, koks sergamumas, ar nepradės plisti virusas dėl to, kad kažkas kažkur galbūt neteisingai laikėsi apribojimų. Jeigu matysime, kad sergamumas vėl šokteli į viršų, žinoma, bus ieškoma priežasties ir vėl uždaromas tam tikro verslo atpalaidavimas“, – teigė D. Razmuvienė.
Vis dėlto net griežtos apsaugos priemonės nereiškia, kad lauko kavinių klientai privalės valgyti su kaukėmis, šios bus būtinos tik bendraujant su maitinimo įstaigos personalu.
„Aišku, žmogus ateina, kol jis bendrauja su kavinės personalu, jis, be abejo, būna su kauke. Bet valgant, žinoma, gi prie staliuko niekada nesėdi svetimi žmonės, visada šeima ar draugai, tai atstumą turės palaikyti, tai valgant kaukė yra nusiimama. Jeigu reikia su kažkuo bendrauti, kaukė vėl yra užsidedama, nes virusas plinta oro lašeliniu keliu – kalbant, čiaudint, kosėjant“, – pažymėjo specialistė.
Svarbu ir tai, kad prastai besijaučiantys, kosėjantys, čiaudintys ar kitokius viruso simptomus jaučiantys žmonės negalės lankytis viešojo maitinimo ar kitose paslaugų teikimo įstaigose, jų nebus galima aptarnauti. Taip pat negali dirbti ir simptomus jaučiantys darbuotojai.
Apsaugos ir karantinas išliks dar ilgai
Tiesa, panašu, kad apsaugos priemones – kaukes, pirštines, dezinfekcinį skystį – šalies gyventojai su savimi turės dar ilgai. Pasak D. Razmuvienės, norint, kad šalyje apsaugos priemonės būtų nebeprivalomos, kurį laiką, pavyzdžiui, 10 dienų, turi būti neužfiksuota nė vieno naujo susirgimo koronavirusu. Taip pat stebima, kokia gydomų ligonių būklė, kiek iš jų serga sunkiai, kiek pacientų miršta. Be to, svarbu, kiek asmenų šalyje stebimi dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu.
„Sakykime, neregistruojama nė vieno susirgusio asmens 10 dienų, tačiau yra stebimų asmenų, kurie buvo kontakte su prieš tai sirgusiais ir jiems dar nepraėjo 14 [saviizoliacijos] dienų. Šiuo metu jų yra apie 5 tūkst., kurie buvo didelės rizikos kontakte.
Iš tų asmenų vėlgi gali atsirasti teigiamų, reiškia, tas procesas vėl užsitęs 14 dienų, kol jie bus gydomi, stebimi, jiems atliekami tyrimai. Tai iš karto, kad neužregistruotas 10 dienų nė vienas susirgimo atvejis, nereiškia, kad pas mus procesas jau nutrūko, nes yra kitos epidemiologinės dedamosios, į kurias reikia atkreipti dėmesį“, – pastebėjo D. Razmuvienė.
Analogiškai bus sprendžiama ir dėl karantino atšaukimo Lietuvoje. Nors jis pratęstas iki balandžio 27 d. imtinai, D. Razmuvienė teigia, kad ir tuomet jis nebus atšauktas.
„Kaip matome dabar, sergamumas yra labai po trupučiuką kylantis, jis nėra status kaip žvakė, jis lengvai kylantis, tarsi į kalną. Bet dar kol kas kalno viršūnės nepasiekėme. Jeigu atsiranda povelykiniai „siurprizai“ po 10 dienų arba naujas židinys kaip Nemenčinėje, tai gali būti žvakės sergamumas. <...>
Tai žiūrėsime, kaip bus toliau ir spręsime apie antrą etapą, o tada apie patį paskutinį – karantino atšaukimą. Bet visa tai priklausys nuo mūsų visų elgesio, nuo nieko kito čia negali priklausyti“, – kalbėjo specialistė.
Vis dėlto karantino pabaigos nuspėti neįmanoma, nes liga Lietuvoje gali siautėti iki rudens ar net žiemos, o, pasak D. Razmuvienės, rudenį tikrai išvysime naują susirgimų bangą.
„Tai yra naujas virusas, mes visi jam esame imlūs, neturime nė vienas imuniteto. Kol Lietuvoje neprasirgs 60–70 proc. asmenų, nes nėra vakcinos, reiškia, tas virusas plis ir toliau. Dabar susirgimai po trupučiuką kyla, bus vasara, bus ruduo, ir vėlgi tikrai bus kita banga rudenį. Kokia ji bus, šiandien nenuspėsime“, – prognozavo D. Razmuvienė.
Lietuvoje patvirtinus dar 37 koronaviruso atvejus, bendras jų skaičius, ketvirtadienio ryto duomenimis, siekia 1128, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Pasveikusiųjų nuo viruso šiuo metu yra 178, mirusiųjų – 30.
