Žmonės visada domėjosi ateitimi. Žiūrėdami į žvaigždes, skaitydami iš delno ar tiesiog naudodamiesi fantazija milijonai žmonių nuolat stengiasi išsiaiškinti, kas mūsų laukia. Čia išvardyti įvykiai yra paremti studijomis ir moksliniais vertinimais, o daugelis jų jau netgi planuojami. Tad jų negalima pavadinti prietarais arba fantazijomis. Šie įvykiai parodo, kad mūsų laukia jaudinanti, gąsdinanti ir, be abejonės, labai įdomi ateitis. Deja, netrukus pamatysite, kad ateinantys laikai tikrai nebus apsaugoti nuo pavojų ar chaoso.
10. Pigi žalioji energija 2016
Žalioji energija (nuotr. Listverse.com)
Atleiskite už nuobodžią įžangą, tačiau šis įvykis tikrai bus reikšmingas jūsų piniginės likimui. 2016 metais turėtų įvykti radikalus pokytis pasaulio energijos poreikių tenkinimo būduose.
Dėl naftos kainų kilimo ir vėjo jėgainių pastatymo kainų kritimo kombinacijos yra tikimasi, kad jau po 4 metų nafta taps brangesne nei vėjo energija. Tai turėtų žymėti elektros kainų kritimo pradžią pasauliniu mastu, bet lėtas prisitaikymas prie šių pokyčių nulems, kad savo sąskaitose pokyčius pamatysime tik apytiksliai 2020 metais.
9. Helio izotopo helis–3 „kasyba“ 2020
Helio izotopo kasyba (nuotr. Listverse.com)
Nuo 2020 metų Rusijos Federalinė kosmoso tarnyba planuoja pradėti Hhelio–3 „kasimo“ operacijas mėnulyje. Ypatingai reto žemėje helio izotopo helis–3 vienos tonos išgavimas ir gabenimas kainuos apytiksliai 4 milijardus dolerių. Rusija tikisi šią medžiagą panaudoti siekiant branduolinės sintezės reaktoriuose pasaulio reikmėms sukurti švarią ir saugią energiją.
Nors kasybos mėnulyje yra reali galimybė, pagrindinė kliūtis šiai veiklai yra dar neatrastas būdas pastatyti efektyvų branduolinės sintezės reaktorių. Tyrimams ir pažangai šioje srityje kiekvienais metais yra išleidžiami milijardai dolerių. Europos Sąjunga tikisi, kad kito dešimtmečio viduryje ar pabaigoje bus sukurta pirmoji energiją taupanti branduolinės sintezės gamykla. Taigi, mūsų planai mėnulyje gali būti įgyvendinti, tik dar neaišku, kada.
8. Gyvenvietė Marse 2023
Gyvenvietė Marse (nuotr. Listverse.com)
2023 metais privati Danijos kosmoso kompanija „Marsas vienas“ tikisi Marse išlaipinti pirmuosius žmones. Šie Marso pionieriai turėtų suformuoti pirmą nuolatinę žmonių gyvenvietę ne žemėje per visą žmonijos istoriją. Nuo 2025–ųjų kiekvienais metais į šią stotį bus siunčiama po keturis naujus astronautus, kurie niekada nebegalės sugrįžti į žemę. Niekada daugiau šie savanoriai nebepamatys saulėlydžio žemėje, kuri jiems bus tik tolimas žiburėlis nakties danguje.
„Marsas vienas“ tikisi visą įvykį, įskaitant astronautų atranką ir skrydį, transliuoti kaip televizijos realybės šou, kad būtų surinktos projektui reikalingos lėšos. Kiekvienam asmeniui nusileisti ir apsigyventi Marse kainuos apytiksliai 1,5 milijardo dolerių.
7. Masdaro miesto užbaigimas 2025
Masdaro miestas (nuotr. Listverse.com)
Masdaras, neužterštas ateities miestas, turėtų būti užbaigtas 2025 metais. Šiuo metu jį stato Abu Dabio ateities energijos kompanija. Mieste veiks tik tvarios energijos generatoriai; miesto kūrėjai taip pat tikisi perdirbti 100 proc. vandens ir atliekų.
20 milijardų kainuojanti ir iš ekologiškų medžiagų pastatyta gyvenvietė, užimanti 6 kvadratinių kilometrų plotą, turėtų talpinti apie 50 tūkst. žmonių. Yra tikimasi, kad ši gyvenvietė paskatins kurti naujas ekologiškas gyvenvietes ir nuties kelią ateities projektams.
6. Pirmoji pasaulinė resursų krizė 2030
Resursų krizė (nuotr. Listverse.com)
Jungtinės Tautos prognozuoja, jog dėl nuolat augančios pasaulio populiacijos iki 2030-ųjų prasidės didžiulis visų būtinų resursų stygius, kuris į skurdą įstums apie 3 milijardus išsivysčiusių valstybių gyventojų. Šalia labai tikėtino maisto, energijos ir vandens stygiaus (kurį, be abejonės, pasunkins klimato kaita), pavojingai mažės ir būtini natūralūs naftos, helio ir medicininių izotopų resursai.
Jei su stygiumi ištiktų ir badas ar sausra – kas yra tikėtina – tada nuskurdimo ir mirčių banga būtų dar didesnė. Deja, atrodo kad šią artėjančią ir neišvengiamą problemą valdžios visame pasaulyje ignoruos tol, kol bus per vėlu. Gal vis tik minėtieji Marso pionieriai bus labai laimingi asmenys.
5. Bioninės akys 2035
Bioninės akys (nuotr. Listverse.com)
Mes jau turime technologijas, kurios gali akliesiems suteikti minimalų regėjimą – pasiekimas, nesuvokiamas iki mūsų buvusioms kartoms. Tačiau nors tikimasi, kad visiems, turintiems regėjimo problemų, natūralus matymas technologijomis gali būti atkurtas jau 2020 metais, matyti dirbtinėmis akimis nebus galima iki maždaug 2035–ųjų. Šios bioninės akys mums leis matyti infraraudonąją ir ultravioletinę šviesas. Jos galės mums suteikti kažką panašaus į ašarų erelio žvilgsnį.
Tokia nepaprasta inovacija galėtų būti pirmasis reikšmingas žingsnis siekiant sukurti idealią žmogaus ir mašinos sintezę bei galingus humanoidus, kurių pasiekimai pranoktų mūsiškius. Dirbtinių organų pakeitimas tuomet leistų ne tik gydyti, bet ir padidinti mūsų galimybes.
4. Nemirtingumas 2036
Nemirtingumas (nuotr. Listverse.com)
Dauguma žmonių visais laikais puoselėjo svajones apie nemirtingumą, bet iki šiol amžinasis gyvenimas yra nepasiekiamas. Medicinos mokslo dėka dabar geriau nei bet kada suvokiame, kas nulemia individo senėjimą – o istorija mus išmokė, kad tobulas suvokimas mus vienu žingsniu atitolina nuo trokštamo rezultato.
Britų gerontologas daktaras Aubreyus de Greas pranašauja, kad yra iki 50 proc. tikimybė, jog iki 2036-ųjų bus atrastas būdas sustabdyti senėjimo procesą. Medicininiai tyrimai yra nukreipti į ilgį telomerų, kurie yra DNR galuose ir mažėja kiekvieną kartą dalijantis ląstelei. Šis telomerų trumpėjimas, manoma, ir nulemia senėjimo procesą. Jei galėtume jį sustabdyti ir leisti ląstelėms amžinai dalintis, tada teoriškai galėtume sustabdyti senėjimo procesą ir tapti nemirtingais.
Tačiau šis bandymas taip pat gali baigtis mirtimi: klastodami ląstelių dalijimąsi, ląsteles netyčia galime paversti vėžinėmis ir taip nulemti ankstyvą mirtį. Senovės graikai tikėjo, kad „hubris“ arba žmogiškoji arogancija visuomet yra baudžiama dievų – ir galbūt ieškodami nemirtingumo mes per daug pasitikime savo sėkme. Nepaisant to, „Times“ žurnalas prognozuoja nemirtingumo plitimą 2045-aisiais – pačiu laiku daugeliui iš mūsų.
3. Kvantiniai kompiuteriai namuose 2037
Kvantiniai kompiuteriai (nuotr. Listverse.com)
Mokslininkai ir tyrėjai vis artėja prie veikiančio kvantinio kompiuterio sukūrimo. Pasak New South Wales universiteto tyrėjų (Australija), pirmojo kvantinio kompiuterio galime tikėtis per artimiausius 5–10 metų.
Turint omenyje, kad užtrukome tik 20 metų, kol mūsų namuose po išradimo atsirado paprasti kompiuteriai, galima tikėtis, kad pirmieji personaliniai kvantiniai kompiuteriai paplis apytiksliai 2037-aisiais. Net patys paprasčiausi kvantiniai kompiuteriai bus pakankamai galingi, kad atneštų naują pramogų namuose amžių – virtualioji realybė taps tokiu pat įprastu dalyku kaip ir video žaidimai.
Iki tada galingiausieji kompiuteriai turėtų būti visiškai pajėgūs prognozuoti ir stimuliuoti – per mikrosekundes – medicininius poreikius ir taip revoliucionuoti sveikatos priežiūros industriją. Yra manoma, kad kvantiniai kompiuteriai po bioninių akių bus sekantis mažas technologijos žingsnis į priekį ir kartu didžiulis žmonijos pasiekimas.
2. Technologijų savarankiškumas 2045
Technologijų savarankiškumas (nuotr. Listverse.com)
Rayus Kurzweilas pranašauja, kad žmonės pasieks technologijos savarankiškumo stadiją 2045 metais. Technologijos savarankiškumas yra pasiekiamas kuomet kompiuterių sumanumas ima viršyti žmonių sumanumą ir technologijos pradės tobulėjimo ciklą nepriklausomai nuo žmonių įsikišimo.
Filosofų ir mokslininkų bendruomenės intensyviai analizuoja tokių hipotezių tikėtinumą ir dalis netgi abejoja, ar technologijos iš tikrųjų gali būti „sumanios“. Bet jei taip nutiktų, tai žmonijai iškiltų rimta grėsmė. Pagrindinis klausimas yra, dėl kokių priežasčių sumanūs ir nemirtingi padarai norėtų padėti juos sukūrusiems žmonėms?
Kodėl jie norėtų mus laikyti gyvus? Argi nebūtume neefektyvi našta jų nuolatiniame vystymosi procese? Tokie scenarijai yra ypatingai svarbūs tiems, kurie mąsto apie gyvenimą ne žemėje: jei pasiekiamas technologijų savarankiškumas, galima tikėtis ir sumaniųjų androidų ordų plitimo galaktikoje. Šiuo atveju Marso astronautai nebūtų tokie laimingi kaip manėme.
1. Globalinė katastrofa 2050–60
Globalinė katastrofa (nuotr. Listverse.com)
Nepaisant visų stulbinančių inovacijų, kuriomis mus žavi ateitis, atrodo kad 2050–ieji gali būti labai siaubingi visiems, kurie tuo metu gyvens. Beveik visi žmonijos ateities tyrimai rodo, kad pasaulio pabaiga gali įvykti šiame dešimtmetyje. Taigi, mūsų nemirtingumas gali trukti labai trumpai.
Kadangi iki tos datos pasaulio populiacija, Jungtinių Tautų duomenimis, bus viršijusi 9 milijardus, žmonijai reikės kovoti ne tik su didžiuliu maisto, vandens ir energijos stygiumi, bet ir su sistemišku pasauliniu jūrinės gyvybės nykimu dėl per didelio žvejybos masto ir taršos. Tai toliau skatins klimato kaitą ir nulems ne jūrinių ekosistemų nykimą.
Pasaulio gyvūnijos fondas prognozuoja didžiulį faunos ir floros nykimą šiuo laikotarpiu, o futuristas Simonas Hopkinsas tiki, kad toks chaosas nulems ir ekonominę krizę. Kas tada? Na ką gi... praradę viltį tikriausiai įsitrauksime į karą. Tai tikrai nėra smagus ateities vaizdinys, tačiau tai nėra ateitis, kurios nelaimių negalime išvengti. Žmonės turi įvairių būdų prisitaikyti prie sunkumų ir dalis mūsų, be abejonės, gyvens toliau – kaip žiurkės po asteroido nukritimo – tačiau tai gali būti tamsiausias žmonijos istorijos periodas.
Po viso to nebebūtume panašūs į save. Nežinia ar tapsime mašinomis, ar būsime nemirtingi, bet bet kuriuo atveju išliksime, kaip ir iki šiol per visas negandas.
