helis

Antrinė bendrovės „Western Digital“ įmonė HGST pristatė maždaug 6 TB talpos 3,5 colių dydžio kietąjį diską. Rekordinę jo talpą pasiekti į pavyko standartinio dydžio korpusą sutalpinus dvi papildomas magnetines plokšteles ir pripildžius hermetišką korpusą helio dujomis. Helis kietojo disko vidinėje dalyje mažina trintį ir darbinę temperatūrą, sakoma HGST pranešime. Pasak bendrovės atstovų, naujasis rekordinės talpos kaupiklis skirtas verslo vartotojams.

Vienoje iš spaudos konferencijų, skirtų veiklos 2013 m. III ketvirtyje rezultatams aptarti, kompanijos „Western Digital“ (WD) vykdomasis direktorius pranešė, jog iki šių metų pabaigos partneriams bus pradėti tiekti kietieji diskai, pripildyti helio dujomis. Jos leidžia smarkiai sumažinti energijos vartojimą ir padidinti talpą. Tiekimas bus ribotas, nors gautos pajamos iš šios produkcijos jau turėtų pasirodyti IV ketvirčio ataskaitoje.

Žmonės visada domėjosi ateitimi. Žiūrėdami į žvaigždes, skaitydami iš delno ar tiesiog naudodamiesi fantazija milijonai žmonių nuolat stengiasi išsiaiškinti, kas mūsų laukia. Čia išvardyti įvykiai yra paremti studijomis ir moksliniais vertinimais, o daugelis jų jau netgi planuojami. Tad jų negalima pavadinti prietarais arba fantazijomis. Šie įvykiai parodo, kad mūsų laukia jaudinanti, gąsdinanti ir, be abejonės, labai įdomi ateitis.

Aplink Mėnulį skriejančio kosminio zondo LRO spektrometru mokslininkai pirmą kartą užregistravo helio dujų virš Mėnulio paviršiaus spektrą, pranešė NASA. Šis tyrimas papildė dar 1972 metais „Apollo-17“ astronautų Mėnulyje vykdyto LACE (Lunar Atmospheric Composition Experiment) eksperimento, kuriuo buvo tiriama itin retos Mėnulio atmosferos sudėtis, rezultatus.

Astronomai aptiko du dujų debesis, kurie susiformavo praėjus vos kelioms akimirkoms po Didžiojo sprogimo, per kurį gimė mūsų Visata. Tai pirmas kartas, kai šie dujų debesys pastebėti. Be to, šis atradimas dar labiau sutvirtina ir taip plačiai paplitusią teoriją, aiškinančią, kaip atsirado visata, teigia mokslininkai. Nustatyta, kad šiuose pirmykščiuose dujų debesyse yra tik lengviausi elementai – vandenilis ir helis.

Amerikietis, iš helio dujomis pripildytų balionų sukonstravęs skraidymo sistemą, perskrido Alpių kalnus. Pirmiesiems saulės spinduliams tik pradedant kutenti bundančią žemę, virš debesų paklotės sklendžiantis vyrukas dalijasi savo ką tik patirtais pojūčiais iš kelionės per Alpes helio balionais. Iš jų gausybės vyras sukonstravo sistemą, pavadinimu N878UP, lengvai gebančią jį iškelti aukštai į dangų. Sistemoje – vien balionai, jokių kitų prietaisų.

Jau daugiau nei 40 metų trunkantys bandymai suprasti, ką iš tiesų reiškia „superkietoji“ būsena, fizikus atvedė prie išvados, jog superkietasis kūnas ne visada yra superkietas. Kitaip tariant, ši egzotinė sušaldyto helio būsena pasižymi skysčio savybėmis. Bent jau taip teigiama prestižiniame žurnale „Science“ pasirodžiusiame straipsnyje. Kodėl tai yra svarbu? Geriau suprasdami superkietąjį helį, geriau pajėgsime suprasti ganėtinai artimus reiškinius – superlaidumą ir supertakumą.

Kas būtų, jei į užsandarintus džinsus prileistumėte helio dujų? Šie vaikinai nutarė atlikti eksperimentą ir pažiūrėti. T.D....