10. 8888 sukilimas (Birma, 1988). Žuvusiųjų skaičius: 3000
Po ne vienų metų despotiško generolo Ne Wino valdymo ekonominės sąlygos šalyje itin sunkios, Birmos piliečiai pradėjo masinius protestus. Jie prasidėjo 1988 m. rugpjūčio 8 d. ir netrukus pareikalavo aukų, kai Karo policija pradėjo slopinti bet kokį kilusį pasipriešinimą. Daugiau nei 500 tūkst. žmonių užplūdo tuometinę Birmos sostinę Rangūną ir buvo pasirengę priešintis smurtą naudojančiai policijai. Per šias riaušes Aung San Suu Kyi pelnė nacionalinę šlovę, o 1991-aisiais buvo apdovanota Nobelio taikos premija.
Galų gale policija pratrūko ir pradėjo šaudyti į minias žmonių, per dieną tokiu būdu išžudydama po kelis šimtus. Ilgainiui riaušininkai buvo išsklaidyti, o riaušės pareikalavo apie 3000 aukų. Dauguma riaušių lyderių buvo suimti arba ištremti, o šalis vis dar kovoja su valdžioje įsitvirtinusia kariuomene. Iki pat 2010-ųjų jie nerengė demokratiškų rinkimų.
9. Kovo 1-osios judėjimas (Korėja, 1919). Žuvusiųjų skaičius: 7500
Nuo 1910-ųjų Japonijos valdžioje buvusi Korėja galop pradėjo piktintis naujais šalies lyderiais ir pareikalavo savo suvereniteto. Išsilavinę šalies žmonės susibūrė draugėn, daugelis iš jų įkvėpti JAV prezidento Woodrowo Wilsono garsiųjų „Keturiolikos punktų“ , deklaravusių tautų apsisprendimo teisę. Judėjimo pradžia pasirinkta 1919 m. kovo 1 d. nebuvo atsitiktinė – tai Korėjos imperatoriaus mirties paminėjimo diena.
Iš pradžių buvę nesmurtiniai protestai galop pareikalavo daugybės aukų, kai japonų kariai pradėjo šaudyti į minias susirinkusių civilių. Daugiau nei 2 milijonai gyventojų dalyvavo protestuose, 46 tūkst. pateko į kalėjimus, o 7500 buvo nužudyti. Nors šis judėjimas savo tikslų nepasiekė, tačiau Japonų valdžia šiek tiek atsileido, buvo suformuota laikina Korėjos Respublikos Vyriausybė, suvaidinusi itin svarbų vaidmenį šalies istorijoje.
8. Rumunijos valstiečių sukilimas (Rumunija, 1907). Žuvusiųjų skaičius: 11000
Dabartinės Rumunijos teritorijoje 1907 m. prasiveržė pavargusių nuo turtingų žemvaldžių valstiečių įniršis. Nors jie sudarė apie 80 % visos populiacijos, dauguma jų buvo bežemiai. Minėtais metais kovo mėnesį prasidėjusios riaušės greitai išplito visoje pietinėje šalies dalyje. Nors iš pradžių protestas atrodė antisemitinis, tačiau netrukus išplito ir į vietoves, kur gyveno žydų mažuma.
Konservatorių Vyriausybė pasirodė nepajėgi suvaldyti sukilusius gyventojus, tad valdžią užgrobė liberalai. Paskelbę nepaprastąją padėtį jie mobilizavo 100 tūkst. vyrų riaušininkams sutriuškinti. Greičiau nei per savaitę valstiečiai buvo numalšinti. Tikslus žuvusiųjų skaičius nėra žinomas, nes karalius Karolis I sunaikino dokumentus, tačiau manoma, kad aukų skaičius galėjo siekti apie 11 tūkst.
7. „Kruvinoji savaitė“ (Prancūzija, 1871). Žuvusiųjų skaičius: 20000
Paryžiaus Komuna – darbininkų klasės vyriausybė, pradėjusi valdyti Paryžių 1871-aisiais. Ji susikūrė baiminantis, kad gali būti atkurta monarchija. Kituose miestuose išsklaidžius susikūrusias komunas, Paryžiaus taip pat laukė valdžios rūstybė. Karinės pajėgos buvo išsiųstos kovoti su prastai apmokyta milicija, paskelbusia nepriklausomybę nuo nacionalinės valdžios.
Gegužės 21 d. kariuomenė įveikė neorganizuotus komunos karius, įžengė į menkai ginamą Paryžių ir pradėjo šaudyti kiekvieną, sutiktą su ginklu ar įtariamą padėjus maištautojams. Per „Kruvinąją savaitę“ žuvo apie 20 tūkst. civilių gyventojų, vėliau buvo areštuota dar beveik 40 tūkst. žmonių.
6. 228 žudynės (Taivanas, 1947). Žuvusiųjų skaičius: 28000
50 metų Taivaną valdė Japonija, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaigoje jai kapituliavus, šalies kontrolė buvo perduota Kinijai, suteikiant jai laikinos karinės okupacijos teisę. Iš pradžių sutikti kaip išvaduotojai, kinai nedelsdami pradėjo represinį režimą, sukėlusį didžiules ekonomines problemas ir Taivano gyventojų pyktį. Paskutinė kantrybė išseko, kai buvo suimta ir sumušta nelegaliai cigaretes pardavinėjusi našlė. Tada žaibo greičiu išplito didžiuliai protestai.
Valdžios pareigūnai apsimetė besiderantys su protestuotojais, kai tuo pačiu metu rinko karius pasipriešinimui numalšinti. Kovo 8 d. kariuomenė pagaliau buvo paruošta ir atvykusi pradėjo šaudyti į protestuotojus ir civilius gyventojus. Apie 28 tūkst. žmonių buvo nužudyti, dar daugiau – suimti, dažniausiai be jokios priežasties. Iki pat 1987-ųjų Taivane galiojo karo įstatymai, šis laikotarpis žinomas kaip „Baltasis teroras“.
Laukite tęsinio
