Tai buvo visapusiškai elementarus automobilis. Jis turėjo priekinių varančiųjų ratų pavarą bei dvitaktį variklį, kuriame buvo vos septynios svarbiausios judančiosios detalės.
Netrukus „Wartburg“ automobilį naudojo policijos pareigūnai, kitos valstybinės institucijos ir žinoma – darbininkų klasės piliečiai, kurie, tiesą sakant, neturėjo kito pasirinkimo.
1966 metais pasirodęs „Wartburg 353“ buvo gaminamas iki pat 1988 metų. Per šį labai ilgą laiko tarpą „Wartburg“ pagamino daugiau nei vieną milijoną „353“ egzempliorių.
„Fiat 125P“: Dvidešimt ketveri metai
1967 metais pirmą kartą pristatytas „Fiat 125p“ buvo sulenkinta originalaus „Fiat 125“ modelio versija.
Tuometiniai Lenkijos lyderiai, kartu su valstybei priklausančiu automobilių gamintoju „FSO“, įtikino italus suteikti jiems „Fiat 125“ modelio gamybos licenciją, bet tai buvo tik lengvoji dalis.
Sekantys žingsniai buvo gerokai sudėtingesni. „FSO“ privalėjo iš pagrindų atnaujinti gamyklą, užsisakyti vakarietiškus standartus atitinkančią įrangą. Iš tiesų, pasiruošimas gamybai truko netgi dvejus metus.
Elementarios konstrukcijos automobilis labai greitai tapo populiariausia transporto priemone Lenkijoje. Nuo 1967 iki 1991 metų „FSO“ į bendro naudojimo kelius išleido virš 1,5 mln. skirtingų „Fiat 125P“ vienetų.
Taip pat verta paminėti, jog paskutinėmis „125P“ akimirkomis lenkai į šį sedaną buvo pradėję montuoti „Volkswagen“ dyzelinį variklį. Bet tik labai trumpam, mat tokių versijų buvo pagaminta tik 100.
„Trabant 601“: Dvidešimt šeši metai
Dar vienas automobilis, kuris buvo populiarus Sovietų Sąjungoje. Kol inovacijos ir technologinis pranašumas buvo atidėtas į šalį, Sovietų Sąjungoje klestėjo paprastų, nepretenzingų automobilių kultas. Ir būtent toks buvo „Trabant 601“, kurio autoriai iš pradžių planavo jį gaminti tik septynerius metus.
Vis dėlto, netrukus „Trabant 601“ tapo Rytų Vokietijos simboliu ir įperkamiausia transporto priemone. Todėl nenuostabu, jog netrukus „Trabant 601“ tapo itin geidžiamu automobiliu, kurio reikėjo laukti ne vienerius ir ne dvejus metus. „Trabant“ pirkėjai turėjo išlaukti maždaug 10 metų, kol galiausiai galėjo džiaugtis savo asmeniniu „Trabant“.
1957 metais prasidėjusi „Trabant“ gamyba užtruko iki pat 1990 metų. Per beveik 30 metų „Trabant“ nuo konvejerio riedėjo praktiškai be jokių pokyčių, ir tai panašu, jog buvo šio modelio sėkmės formulė.
„Fiat 126“: Dvidešimt aštuoni metai
Dar vienas automobilis atkeliavęs iš Rytų Europos, o tiksliau – Lenkijos. Kaip ir daugelis kitų, didelių valstybių vairuotojai, taip ir lenkai turėjo savo tautos automobilį ir juo tapo štai šis mažytis „Fiat 126“.
Kaip bebūtų keista, tačiau iš pradžių mažasis „Fiat 126“ pasirodė Italijoje ir turėjo pakeisti itin mylimą „Fiat 500“, tačiau dėl senamadiškos komponuotės ir ne tokios stilingos išvaizdos labai dažnai likdavo „Mini“ ir kitų analogų šešėlyje.
Vis dėlto, senamadiška komponuotė labai patiko Lenkijos vairuotojams, kurie tiesiog pamišo dėl šio „Fiat 126“ hečbeko.
Itin maža kaina bei elementari konstrukcija leido šiam automobiliui serijinėje gamyboje išbūti net 28 metus. Per šį įspūdingą laikotarpį lenkai pagamino net 3,3 mln. lenkiško „Fiat“ vienetų.
„Renault 4“: Trisdešimt vieneri metai
Tai buvo tiesioginis atsakas į itin sėkmingą „Citroën 2CV“, kurio pirmosios koncepcijos buvo sukurtos laikais, kuomet Prancūzijos kelių tinklas nebuvo taip gerai išplėtotas. Tuo tarpu „Renault“ specialistai pasinaudojo stipriosiomis „2CV“ savybėmis ir prie jų pridėjo dar keletą savų. Pavyzdžiui, stabilumą važiuojant didesniu greičiu.
Automobilis prekyboje, panašu, pasirodė bene tinkamiausiu metu. Tuomet Prancūzijos ekonomija pradėjo lėtėti, o žmonių galimybės įsigyti norimą automobilį kaip reikiant sumenko. Ir visų šių problemų sprendimu tapo „Renault 4“, kuris labai greitai išpopuliarėjo ne tik Prancūzijoje, bet ir aplinkinėse šalyse bei kituose regionuose.
„Renault 4“ buvo gaminamas 15-oje šalių, tarp kurių atrasime Maroką, Kolumbiją, Ispaniją, Meksiką ir netgi Australiją.
Per trisdešimt vienerių metų laikotarpį „Renault“ pagamino daugiau nei 8 mln. mažųjų „Renault 4“ vienetų.
„Dacia 1300-1310“: Trisdešimt penkeri metai
„Dacia“ – nacionalinis automobilių gamintojas, kuris buvo įkurtas Rumunijos valdančiųjų. Kokiu tikslu? Jie buvo įsitikinę, jog Rumunijos gyventojai privalo gauti galimybę įsigyti pigią, bet vakarietiškus standartus atitinkančią transporto priemonę.
Kuomet Rumunijos vyriausybę paskelbė savo planus, į Europos pietryčiuose įsikūrusios valstybės reikalavimus sureagavo gausus būrys gamintojų, tačiau šio viešųjų pirkimų konkurso nugalėtoju tapo „Renault 12“, kuris, kaip bebūtų keista, dar buvo tik ankstyvoje kūrimo stadijoje.
Nepaisant to, pirmasis „Dacia“ modelis – „1300“, pasirodė praktiškai tuo pačiu metu kaip ir „Renault 12“, kuris anuomet buvo giriamas dėl saugumo, gerų dinaminių savybių bei patikimumo.
Praėjus dešimtmečiui ar netgi 30-čiai metų, šis rumuniškas automobilis buvo perkamas dėl identiškų savybių. Be abejonės, vertėtų paminėti ir itin mažą kainą. 2004-aisiais „Dacia 1310“ sedanas kainavo vos 4100 eurų, o universalas – net 4250 eurų.
„Zastava 101“ : Trisdešimt septyni metai
„Fiat“ siekis praplėsti įtakos zonas pagimdė keletą laikui atsparių transporto priemonių. Keletą pavyzdžių išvydote aukščiau, o dabar atėjo metas paminėti dar vieną – „Zastava 101“.
„Zastava“ kūrinys buvo įdomus ne tik dėl glaudžių ryšių su „Fiat 128“, bet ir dėl fakto, jog tai buvo vienas pirmųjų hečbeko kėbulą turėjusių automobilių, kurių variklis ir transmisija buvo ne skirtingose pozicijose, o vienas šalia kito.
Serbai taip pat sugebėjo savo naudai išnaudoti nepriklausomos galinės pakabos privalumus bei ypatingai ištvermingus „Fiat“ variklius, kurie puikiai derėjo prie ne itin palankios aplinkos, ne tik Serbijoje, bet ir visoje Rytų Europoje.
Kadangi šis „Zastava“ sugebėjo puikiai atsilaikyti prieš nekokybišką kurą, duobėtus kelius ir vairuotojus, siekiančius savomis rankomis pašalinti tam tikrą gedimą, serbiškas hečbekas serijinėje gamyboje išbuvo iki pat 2008 metų. Per trisdešimt septynerius metus „Zastava“ pagamino 1,23 mln. vienetų. Šis rodiklis, galbūt, būtų buvęs didesnis jeigu ne įvairūs kariniai konfliktai.
„Austin MINI“: Keturiasdešimt vieneri metai
Kas galėjo pagalvoti, jog biudžetinės klasės automobilis labai greitai taps stiliaus ir populiariosios kultūros simboliu.
Šį automobilį vairavo žinomiausi televizijos aktoriai, žymiausi pasaulio atlikėjai. Jis netgi pasižymėjo automobilių sporto arenoje, kuomet iškovojo pergalę 1964-ųjų Monte Karlo ralyje. Ir be abejonės, nereikėtų užmiršti ir eilės pergalių D.Britanijos žiedinių lenktynių čempionatuose.
Mažasis „Mini“ buvo keletą kartų atnaujintas ir modernizuotas, tačiau pagrindiniai elementai visuomet išliko tokie patys.
Iki 2000 spalio ketvirtosios dienos, britai pagamino 5,3 mln. mažųjų hečbekų vienetų.
„Citroën 2CV“ : Keturiasdešimt du metai
Kaip priversti ūkininkus ar mažiau pajamų turinčius gyventojus persėsti už automobilio vairo? Sukurti tokį, kuris patenkintų jų poreikius.
Už šio automobilio atsiradimą reiktų dėkoti „Citroën“ viceprezidentui – Pierre Boulangeriui, kuris siekdamas paskatinti naudojimąsi automobiliais, suprojektavo absoliučiai elementarią mašiną.
Nuo kitų, panašaus pobūdžio analogų, prancūziškas tautos automobilis pasižymėjo aukšta kėbulo prošvaisa ir itin aukštą rato eigą, kuri leido džiaugtis stebėtinai aukštu komforto lygiu. Net ir važiuojant žvyrkeliu ar duobėtu lauku. Ir tai buvo „2CV“ raktas į sėkmę.
1948 metais prasidėjusi automobilio gamyba buvo sustabdyta 1988 metais. Per keturiasdešimt metų „Citroën“ pagamino net 3,9 mln. „2CV“ vienetų.
„Volkswagen Beetle“: Penkiasdešimt devyneri metai
Mylimas ir tuo pačiu nekenčiamas. Džiuginantis, bet ir tuo keliantis pyktį. Vis dėlto, Vokietijos tautai sukurtas automobilis labai greitai atrodo milžinišką gerbėjų visame pasaulyje. Ypač Brazilijoje.
Pasibaigus antrajam pasauliniam karui, iš pelenų bandanti prisikelti Vokietija ieškojo elementaraus ir nepretenzingo automobilio. Transporto priemonės – ne daugiau. Ir būtent toks buvo „Volkswagen Beetle“. Ne daugiau, ne mažiau.
Kuomet „Beetle“ pasklido po likusias pasaulio šalis, netrukus įžymusis vabalas tapo stiliaus ir netgi gyvenimo būdo ikona. Pavyzdžiui, 1971 metais „Volkswagen“ per vienerius metus pagamino gigantišką, 1,3 mln. vabalų kiekį, ir nors vėliau šio automobilio paklausa po truputėlį mažėjo, „Volkswagen“ 2003 metais priėmė drąsų sprendimą ir visiems laikams nutraukė klasika tapusio „Beetle“ gamybą.
Per keletą labai ilgų dešimtmečių, Vokietijos automobilių gamintojas sukonstravo 21,5 mln. „Beetle“ vienetų.
