Kai kuriuos Saulės žybsnius gali sukelti jos centre susidarančios tamsiosios medžiagos dalelės – aksionai, teigia Patras universiteto (Graikija) astronomai.
Saulės žybsniais vadinami netikėti Saulės šviesos ryškumo pokyčiai, kuriuos, mokslininkų manymu, sukelia netikėtai išsiskiriantys ir vėl susiduriantys iškreipti magnetiniai laukai, egzistuojantys žvaigždės paviršiuje. Tačiau kai kurių iš jų priežastimi gali būti ir vadinamoji tamsioji materija – didžiąją dalį Visatos masės sudaranti mįslinga medžiaga. Ji sudaryta iš aksonais vadinamų dalelių, rašo „New Scientist“.
Fizikai anksčiau buvo padarę prielaidą, kad aksiomų sukelti žybsniai pasižymi tam tikromis ypatybėmis, pavyzdžiui, tokių žybsnių rentgeno spindulių fotonai juda priešinga kryptimi, nei Saulė. Tačiau kosminiai Saulės stebėjimai atskleidė, kad jie juda visomis kryptimis.
Profesoriaus Konstantino Ziouto vadovaujami Patras universiteto mokslininkai šį prieštaravimą aiškina prielaida, kad pirminė aksiomų sukelta rentgeno spinduliuotė jonizuoja aplinkinę materiją. Šio proceso metu išlaisvinti elektronai išsklaido naujus rentgeno spindulius, todėl Saulė fotonus skleidžia įvairiomis kryptimis.
Prof. K. Ziouto manymu, išsami tokių žybsnių analizė leis nustatyti, kokiame Saulės gylyje jie susidaro, o tai savo ruožtu padėtų išsiaiškinti aksiomų masę, nes ji susijusi su saulės plazmos, kurioje šios dalelės gali formuoti rentgeno fotonus, tankiu.
