Teisė būti užmirštam internete reiškia, kad žmogaus asmens duomenys būtų ištrinti iš tų sistemų, kuriose jas renka ir saugo (tinklalapiai, socialiniai tinklai, paieškos įrankiai ir kita). Lietuvoje ši teisė turi veikti visa apimtimi, teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės pavaduotoja teisės reikalams Natalija Bitiukova. Ji nurodė, kad paieškos sistema „Google“ jau ėmėsi priemonių įgyvendinti šią teisę.
„Gegužės pabaigoje „Google“ paskelbė internetinę formą, kurioje asmuo gali paprašyti būti užmirštas ar kad tam tikri jo duomenys būtų ištrinti. Jam vienoje vietoje reikia pažymėti, iš kokios valstybės jis yra, ir čia yra įtrauktos visos 28 Europos Sąjungos valstybės ir dar kitos kaip Norvegija, Lichtenšteinas“, - „Žinių radijo“ laidoje „Žmogus žmogui“ sakė N. Bitiukova.
Pasak jos, pateikus specialią prašymo formą „Google“ ir pridėjus paso kopiją su prašymu ištrinti tam tikras nuorodas į prašančiajam nepatinkančius straipsnius, „Google“ dar nesiims žaibiškų veiksmų – paieškos sistemos milžinė atsiųs atsakymą, kad jie dar neturi aiškių procedūrų, kaip tą darys, bet kai turės, grįš pas klausiantįjį su atsakymu.
Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Dariaus Štitilio žiniomis, per pirmą dieną po to, kai „Google“ paskelbė apie minėtą formą, ji gavo 12 tūkst. užklausų, o šiai dienai skaičius perkopė 40 tūkst. užklausų. „Klausimas, ar jie turės pakankamai resursų kiekvieną atvejį įvertinti individualiai“, - kalbėjo jis.
Dvi medalio pusės
Kaip teigia N. Bitiukova, teisė būti užmirštam internete yra pakankamai kontraversiška:
„Iš vienos pusės yra saviraiškos laisvės propaguotojai, kurie teigia, kad tokia teisė nepagrįstai riboja saviraiškos laisvę. Jie dažnai prisimena G. Orwello romaną „1984-ieji“, kur istorija buvo keičiama ištrinant ir pakeičiant tam tikrus duomenis. Iš kitos pusės yra privatumo apsaugos entuziastai, kurie teigia, kad šiuolaikiniai duomenų kaupimo ir apdorojimo mastai kelia grėsmę asmens privatumui ir jeigu mes neturėsime įrankių, kaip tokius mastus pažaboti ar į juos atsakyti, o vienas iš tokių įrankių galėtų būti teisė būti pamirštam, būsime lengvos valstybės ir privačių subjektų manipuliacijų aukos“, - kalbėjo ji.
D. Štitilis nurodo, kad labai svarbi riba tarp visuomenės teisės žinoti ir asmens teisės į privatumą:
„Įvairių nusikaltėlių atveju visuomenės teisė žinoti atsveria jų teisę į privatumą. Dėl to tokie žmones, kurie yra įvykdę įvairius nusikaltimus, su neišnykusiu teistumu, neturėtų turėti teisės kreiptis su prašymu pašalinti tam tikrą informaciją“, - teigė jis.
Priešistorė
Teisė būti pamirštam internete gimė, kai vienas Ispanijos laikraštis publikavo informaciją apie šalies piliečio turto varžytines, kurios įvyko dėl to, kad tas pilietis nemokėjo tam tikrų įmokų. Šio piliečio skundas galiausiai pasiekė Europos teisingumo teismą, kuris ir pasisakė, kad pagal šitą sprendimą turi būti pašalinamos nuorodos į tam tikrą informaciją internete, jeigu tam yra teisėtas pagrindas.
„Tarp ekspertų kalbama, kad šis teismo sprendimas turėtų būti taikomas bet kuriai paieškos sistemai, kuri teikia paslaugas Europos Sąjungos piliečiams“, - nurodė D. Štitilis
Pavojai
Kai žmogus skleidžia asmeninę informaciją elektroninėje erdvėje, D. Štitilio žiniomis, jo tyko daug pavojų, vienas jų – tapatybės vagystė. „Klasikinis atvejis, kai elektroniniu paštu atkeliauja tam tikra „fishing“ žinutė, išviliojami asmens duomenys, po to jie panaudojami siekiant prisijungti prie banko, socialinio tinklapio paskyros.“
Tai pat nerimą kelią nutikimai, kai socialiniame tinklapyje apie naują būstą pasiskelbę asmenys būna apvogti.
