Per polių apsikeitimą magnetinis laukas nesumažės iki nulio, tačiau greičiausiai susilpnės ir įgis sudėtingesnę formą. Lauko stiprumas gali sumažėti net 90 procentų, o naujieji poliai gali būti ties pusiauju. Dar viena galimybė – atsiras net keletas šiaurės ir pietų magnetinių polių.
Geomagnetiniai pasikeitimai vidutiniškai įvyksta kelis kartus per milijoną metų. Tačiau tarpai tarp apsikeitimų yra nuolat kintantys. Gali vykti ir laikini arba nebaigtiniai pakitimai, kurių metu magnetiniai poliai pajuda nuo geografinių polių – kartais net peržengia pusiaujo ribą – ir tuomet grįžta į savo įprastinė poziciją. Paskutinis pilnas apsikeitimas įvyko prieš maždaug 780 tūkstančių metų, o paskutinis dalinis pokytis įvyko prieš maždaug 41 tūkstantį metų.
Elektros tinklų gedimas ar išnykimas?
Magnetinio lauko pokytis polių pasikeitimo metu susilpnins jo kaip skydo funkciją – dėl to Žemės paviršius ir visa, kas yra ant jo, susidurs su didesniais radiacijos kiekiais. Jei tai nutiktų šiandien, tai reikštų naujas grėsmes satelitams, aviacijai ir visai Žemės paviršiuje esančiai elektrinei infrastruktūrai. Geomagnetinės audros, sukeliamos neįprastai didelių saulės energijos pliūpsnių, leidžia įsivaizduoti, ko būtų galima tikėtis susilpnėjus magnetiniam laukui. 2003 metais vadinamoji Helovino audra nulėmė elektros sistemų gedimus Švedijoje, privertė pakeisti skrydžių maršrutus, pakenkė satelitų ir komunikacijų sistemoms.
Stiprios audros poveikis elektros infrastruktūrai nėra pilnai žinomas. Bet yra aišku, jog bet koks laikas be elektros, šildymo, vėdinimo, GPS ar interneto reikštų rimtas pasekmes. Dėl elektros sistemos gedimų galėtų pasireikšti ir ekonominės problemos, kurių kaina galėtų siekti milijardus dolerių per dieną.
Kalbant apie gyvybę Žemėje ir tiesioginį polių apsikeitimo poveikį žmogui kalbėti labai sunku, nes per pastarąjį pokytį žmonės Žemėje dar neegzistavo. Kai kuriais moksliniais tyrimais bandyta nustatyti, ar yra ryšys tarp polių pasikeitimo ir rūšių išnykimo – buvo daroma prielaida, kad kai kurie apsikeitimai galėjo būti sukelti tų pačių priežasčių kaip ir ypatingas vulkaninis aktyvumas. Tačiau jokių įrodymų neaptikta. Tad jei kalbama apie greitai įvykti galintį polių apsikeitimą, katastrofiškų ugnikalnių išsiveržimų tikėtis neverta.
Yra žinoma, kad daug gyvūnų rūšių gali jausti magnetinio lauko pakitimus. Jie galimai tuo vadovaujasi ir per savo migracijas. Tačiau taip pat yra neaišku, kokį poveikį polių pasikeitimas gali turėti tokiems gyvūnams.
Ar galime prognozuoti geomagnetinius pasikeitimus?
Tai, kad jau galime tikėtis polių apsikeitimo, ir faktas, jog šiuo metu Žemės magnetinis laukas per kiekvieną šimtmetį susilpnėja maždaug 5 procentais, leidžia spėti, kad polių apsikeitimo galime tikėtis per ateinančius 2 tūkstančius metų. Bet nustatyti tikslią datą tiesiog nėra galimybių.
Žemės magnetinis laikas sukuriamas planetos lakioje šerdyje judant ištirpusiai geležiai. Kaip ir atmosfera bei vandenunai, geležis juda pagal fizikos dėsnius. Taigi, turėtume būti bent šiek tiek pajėgūs prognozuoti „šerdies orus“ pagal geležies judėjimą kaip tai darome žiūrėdami į vandenyną ir atmosferą. Polių pasikeitimas tuomet gali būti prilygintas tam tikrai audrai šerdyje, kurios metu viskas tampa nevaldoma prieš nurimimą. Bet nors tiesiogiai stebime atmosferą, orų prognozavime nuolat būna daug netikslumų. Tad prognozuoti Žemės šerdį yra kur kas sudėtingesnis dalykas – juk ji „palaidota“ po 3 tūkstančiais kilometrų uolų ir mūsų stebėjimai nėra tiesioginiai. Vis tik galime pasiguosti, kad nesame visiškai "akli" – žinome, kokia medžiaga yra planetos šerdyje ir kokia yra jos konsistencija. Be to, situacija nuolat gerėja: turime vis daugiau informacijos, gautos mokslininkams atliekant simuliacijas ir eksperimentus laboratorijoje. Tad galbūt netrukus turėsime tikslių prognozių apie magnetinių polių pasikeitimo galimybę.
