Tai – teorija, alternatyvi Didžiojo sprogimo teorijai, teigiančiai, kad Visata atsirado iš begalinio tankio taško, sprogusio prieš maždaug 13,7 milijardų metų. Ši teorija teigia, kad tame taške, vadinamo singuliarumo tašku, mums žinomi fizikos dėsniai negaliojo,.
Per pastarąją pusę amžiaus vis daugiau kosmologų ėmė sutikti, kad Didžiojo sprogimo teorija gali būti teisinga, ir materija atsirado iš taško, kuris staiga sprogo, ir karšta bei tanki masė ėmė dramatiškai plėstis, pirmosiomis Visatos gimimo sekundės dalimis galbūt net greičiau už šviesą, o šis procesas tęsiasi iki šiol.
Tačiau Kristofas Veterichas (Christof Wetterich), fizikas-teoretikas iš Heidelbergo universiteto (Vokietija), teigia, kad viskas galėjo būti ir kitaip. Jis pasiūlė alternatyvią teoriją, kuri leidžia išvengti singuliarumo, neįvedant kitokių šiuolaikiniam mokslui nepaaiškinamų apibrėžimų ir komplikacijų bei atitinka tiek kvantinės mechanikos, tiek ir bendrąją reliatyvumo teorijas.
Veterichas teigia, kad elementariųjų dalelių masė laikui bėgant, keitėsi – jos vis lengvėjo, o gravitacija mažėjo. Jo nuomone, Visatos istorija galėjo būti paprastesnė – nors ji ir plečiasi, bet dalelių masei mažėjant, plėtimasis nebūtinai turi tęstis iki begalybės. O Visatos praeitis neprasidėjo laiku t=0, o buvo begalinė ir visai nekaršta.
Deja, dabartinės technologijos neleidžia atlikti matavimų, kurie galėtų įrodyti, kad dalelių masės laikui bėgant keičiasi (ar atvirkščiai – išlieka pastovios). Tam nėra tinkamo masės etalono – masę galime išmatuoti, tik lyginant ją su Prancūzijoje saugomu vieno kilogramo etalonu. Tačiau jei paties etalono masė keičiasi, jis matavimui tampa nebetinkamas. Taigi Vetericho teoriją galima būtų suformuluoti ir taip – ne Visata plečiasi, bet liniuotė, kuria mes ją matuojame, trumpėja.
Ar mokslininkai bus linkę priimti šią teoriją, nėra lengva pasakyti, tuo labiau kad panašių mokslininkai buvo iškėlę ir anksčiau, tačiau įrodymų pateikti negalėjo.
Pats Veterichas teigia, kad panaikinus Didijį sprogimą, kosmoso evoliucija tampa neprieštaringa ir natūralia, ir pabrėžia, kad jis nebando visiškai paneigti Didžiojo sprogimo teorijos, bet atkreipti dėmesį, kad lėto masės mažėjimo modelis yra visiškai suderinamas su kosmoso stebėjimų duomenimis.
