Mes vis dar nesuprantame daug dalykų, vykstančių tūkstančiai kilometrų po mūsų kojomis. Mes žinome, kad žemė turi kietą vidinį branduolį, kuris kristalizuojasi jau mažiausiai 500 mln. metų, o galbūt net ilgiau. Šio proceso metu yra išspinduliuojama daug šilumos, kuri palaiko išlydytą išorinio branduolio būseną. Tai yra geras dalykas, nes išorinės šerdies judėjimas sukuria magnetinį Žemės lauką, apsaugantį mus nuo kosminės spinduliuotės.
Tačiau vidinis branduolys, panašu, kristalizuojasi netolygiai. Ištyrę kai kurių seisminių bangų, keliaujančių per planetos vidurį, judėjimą, mokslininkai pastebėjo, kad kuriose vietose bangos sklinda greičiau.
Naujas modelis parodė, kad viena branduolio pusė (virš kurios yra Indonezija) auga maždaug 60 proc. sparčiau nei kita (kuri slypi po Brazilija).
„Pats paprasčiausias modelis mums pasirodė kiek keistas – pagal jį, vidinis branduolys yra asimetriškas, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Dr. Danielis Frostas. – Vakarinė pusė skiriasi nuo rytų pusės. Ne tik vidinės šerdies viršus, kaip teigia kai kurie mokslininkai. Vienintelis tokio reiškinio paaiškinimas yra tai, kad viena pusė auga greičiau už kitą.“
Modelis taip pat padėjo patikslinti ir galimą vidinio branduolio amžių. Tačiau tai sukėlė tik dar daugiau klausimų. Kas kaitino išorinę branduolio dalį ir generavo magnetinį planetos lauką prieš prasidedant vidinės šerdies kristalizacijai? Mokslininkų komanda mano, kad šią funkciją galėjo atlikti atskirtis tarp lengvesnių cheminių elementų ir geležies.
„Mes nustatėme gana laisvas vidinio branduolio amžiaus ribas – nuo 500 mln. iki 1,5 mlrd. metų. Tai gali padėti suprasti, kaip atsirado magnetinis planetos laukas prieš sukietėjant vidinei branduolio daliai, – aiškino profesorė Barbara Romanowicz, Berklio seismologinės laboratorijos direktorė. – Mes žinome, kad magnetinis laukas egzistavo dar prieš 3 mlrd. metų, taigi tuo metu jį turėjo generuoti kiti išorinio branduolio procesai.“
Tačiau šis modelis turi ir trūkumų, kurie atsiranda dėl tam tikrų prielaidų ir turimų duomenų apie mūsų planetos vidų. Tyrinėti mūsų Žemės gelmes nėra paprasta, todėl siekiant šį modelį patvirtinti, prireiks daugiau seisminių duomenų.
