Praėjusią savaitę Veneroje pastebėta keista šviesi dėmė. Astronomai teigia nežinantys tokio reiškinio priežasčių.
Neįprasta šviesi dėmė Veneros pietiniame pusrutulyje ultravioletinių spindulių diapazone buvo pastebėta dar liepos 19 dieną, praneša „New Scientist“. Ją aptiko Niujorke gyvenantis astronomas mėgėjas Frankas Melillo (įdomu, kad tą pačią dieną kitas astronomijos mėgėjas australas Antkony Wesley Jupiteryje pastebėjo keistą juodą dėmę). Pranešus apie tai, Veneros stebėjimų ėmėsi profesionalai.
Šviesiosios dėmės Veneroje stebėjimai. Melillo/Maxson/ESA/Viskonsino universiteto/ALPO nuotr.
Astronomai, išnagrinėję naujausias aplink Venerą skriejančio zondo „Venus Express“ į Žemę perduotas nuotraukas, nustatė, kad šviesioji dėmė Veneroje pasirodė dar prieš ją pamatant F. Melilo.
Kol kas mokslininkai negali pasakyti, kas tai per dėmė ir kokios jos atsiradimo priežastys. Pasak „New Scientist“, jie tik atmetė versiją, kad dėmė galėjo atsirasti Venerai susidūrus su nežinomu kosminiu kūnu. Mat tokiu atveju į viršutinius atmosferos sluoksnius būtų išmestas didelis dulkių kiekis. Jų debesys sugeria ultravioletinius spindulius, todėl šiame diapazone dėmė atrodytų tamsi. Tačiau „Venus Express“ nuotraukos liudija, kad ji yra šviesi.
Kol kas nagrinėjamos dvi pagrindinės neįprasto reiškinio prielaidos. Pirmoji teigia, kad dėmė susidarė Saulės skleidžiamų didelės energijos dalelių srautui susidūrus su viršutiniais Veneros atmosferos sluoksniais. Kita hipotezė laikoma labiau pagrįsta: šviesioji dėmė galėjo atsirasti po galingo ugnikalnio išsiveržimo.
Lig šiol mokslininkams nepavyko Veneroje aptikti ugnikalnių, nors čia pastebėta daug vulkaninės kilmės uolienų.
Pasak astronomų, tai ne pirmas kartas, kai Veneroje pastebimos šviesios dėmės. Jos buvo stebimos jau kelis dešimtmečius, nors iki šiol niekam taip ir nepavyko išsiaiškinti tokio reiškinio priežasties. Paskutinį kartą itin stipriai Venera „nušvito“ 2007 m. sausį – tada šis reiškinys buvo matomas ir šiauriniame, ir pietiniame planetos pusrutulyje.
Mokslininkai pripažįsta, kad Venera slepia dar daug paslapčių. Pavyzdžiui, iki šiol nesuprantama, kas verčia Veneros atmosferą suktis 60 kartų greičiau už pačią planetą. Taip pat vis dar neįminta keisto „dvigubo verpeto“ Veneros atmosferoje virš Pietų ašigalio mįslė.
