Vaikystėje patirta trauma ar stiprus stresas gali įtakoti genetinius pokyčius, dėl kurių žmogui kyla didesnis depresijos ir kitų ligų pavojus, nustatė Vokietijos mokslininkai.
Maxo Plancko Psichologijos instituto Miunchene specialistai stebėjo gyvenimo pradžioje pelių patirto streso pasekmes ir aptiko įrodymų, kad stresas keičia jų genetinį mechanizmą, verčiantį gyvūnų organizmą gaminti daugiau streso hormonų. Tyrimo rezultatai paskelbti naujausiame „Nature Neuroscience“ žurnalo numeryje.
„Šio tyrimo rezultatai atskleidžia, kaip aplinkos veiksniai veikia mūsų genus, ir padeda geriaus suprasti, kaip vystosi su stresu siejamos ligos, tokios kaip depresija“, - teigiama instituto mokslininkų pranešime.
Medicinos specialistai jau kurį laiką žino, kad vaikystėje patirtos traumos didina depresijos ir nerimo riziką, tačiau iki šiol nebuvo nustatytas tokios tendencijos molekulinis mechanizmas, pastebi Maxo Plancko Psichologijos instituto specialistai.
Bandymų metu pelių atsivesti jaunikliai būdavo atskiriami nuo motinos iškart po gimimo. Po patirto didelio streso jų smegenys visą likusį gyvenimą gamino perteklinį peptido vazopresino, turintį didelį poveikį streso hormonų lygiui, žmogaus emocijoms ir socialiniam elgesiui, kiekį.
Siekdami nustatyti, kas lėmė perteklinę vazopresino gamybą, mokslininkai išsiaiškino, kad šių pelių genetinėje medžiagoje trūko metilo grupės priedo, kuris sveikų gyvūnų organizme stabdo perteklinę vazopresino molekulių gamybą. Stresą patyrusių pelių genai iš esmės „mokosi“ iš aplinkos sąlygų, teigiama tyrimo išvadose.
