Naudodamiesi NASA „Cassini“ zondo radarais, tyrėjai pamėgino apčiuopti, ką dengia tankus Titano atmosferos šydas.
Analizuojant duomenis buvo pastebėta, jog per tam tikrą laiką keletas paviršiaus struktūrų pasislinko iki 30 kilometrų, o Titano sukimosi ašis pakrypo 0,3 laipsnio, rašo britų „Daily Mail“.
Viena vertus, tai leidžia manyti, kad Titano pluta juda, vadinasi, neatmestina galimybė, jog ji plūduriuoja ant skysta agregatine būsena pasižyminčio paviršiaus, teigia mokslininkai. Be Žemės, Titanas yra vienintelis žinomas pasaulis, kurio paviršiuje, kaip spėjama, gali būti skysto vandens. Įsitikinus, kad vandens jo paviršiuje tikrai yra, išaugtų ir tikimybė, jog šiame dangaus kūne vienokia ar kitokia forma gali egzistuoti nežemiška gyvybė.
Kaip jau minėjome, „Cassini“ perduoti duomenys taip pat rodo, kad Titano sukimosi ašis pakrypo 0,3 laipsnio. Anot mokslininkų, toks pokytis yra gana didelis. Labiausiai tikėtinas to paaiškinimas – Titanas nėra vien kietos agregatinės būsenos. Manoma, kad planetą gaubia skysto vandens jūra, kurią dengia ledo sluoksnis. O Titano gelmės, kaip spėjama, gali būti sudarytos iš ledinės mantijos ir ledinio, uolingo branduolio, praneša tinklalapis AstroBio.net.
Mokslininkų vertinimai, koks galėtų būti vandenyno gylis, skiriasi – spėjimai varijuoja nuo 5 iki 425 kilometrų. Savo ruožtu ledo sluoksnio storis Titane, kaip spėjama, gali siekti 145–200 kilometrų.
Kitas galimas paaiškinimas – Titanas yra kieto būvio, tačiau jo tankis branduolyje yra mažesnis nei paviršiuje. Tiesa, tai – gana mažai tikėtina.
„Tai prieštarautų viskam, ką žinome apie planetas, jų palydovus ir planetų formavimosi procesus“, – teigė Belgijos Karališkosios observatorijos Briuselyje mokslininkė Rozmari Beland (Rose-Marie Baland).
Dar viena mokslininkų gvildenama ašies poslinkį galinti paaiškinti prielaida – į Titaną neseniai galėjo įsirėžti kometa ar asteroidas, ir tai pakeitė jo sukimosi ašį.
Saulius Žukauskas
