Kinijos paleontologai nustatė, kad užpakalinės žiloje senovėje gyvenusių paukščių kojos galėjo funkcionuoti kaip papildoma sparnų pora. Apie savo tyrimą kinų mokslininkai paskelbė žurnale „Science“.
Kinų paleontologai, vadovaujami Geologijos ir paleontologijos instituto mokslininko Xu Xingo, vienoje iš šalies provincijų aptiko fosilijų, patvirtinančių, kad 11 skirtingų senovėje egzistavusių paukščių rūšių atstovai turėjo plunksnomis apaugusias galines kojas. Šių fosilijų amžius siekia ankstyvąjį juros laikotarpį (maždaug prieš 100 - 150 mln. metų). Pranešama, kad plunksnų ant Kinijoje rastų fosilijų sandara sutampa su seniausio paukščių atstovo archeopterikso plunksnomis.
Tyrimo išvadose sakoma, kad vieno iš aptikto senovės paukščio, artimo Sapeornis genčiai, plunksnų ilgis ant užpakalinių kojų siekė 50 milimetrų. Plunksnos ant pėdų buvo ne mažesnės nei 30 milimetrų. Kinijos paleontologai šį atradimą vertina kaip didelį žingsnį į priekį stengiantis suvokti paukščių skraidymo evoliuciją.
Tačiau su kinų paleontologų entuziazmu nesutinka kai kurie jų kolegos: antai Markas Norellas iš Amerikos gamtos istorijos muziejaus nusiteikęs skeptiškiau. Jo manymu, tokia nedidelė archeologinė imtis dar nereiškia, kad juros periodo paukščiai turėjo po 4 sparnus. Dar daugiau: tai, kad galinės kojos yra apaugusios plunksnomis, amerikiečio teigimu dar nereiškia, jog jomis buvo naudotasi skrydžio metu.
Prielaidos, kad užpakalinės dinozaurų kojos galėjo būti naudojamos kaip papildomi sparnai, buvo keliamos ir anksčiau. Pavyzdžiui, manoma, kad 2003 m. atrastas mikroraptorius ilgomis plunksnomis apaugusias galines kojas naudojo sklendžiant nuo vieno medžio prie kito medžioklės metu. Šią hipotezę 2010 m. patvirtino su realiu modeliu atliktas eksperimentas.
