Išmanieji telefonai tapo mūsų neatsiejama dalimi. Tai paskutinis daiktas, į kurį pasižiūrime prieš užmigdami, ir pirmasis daiktas, kurį pačiumpame ryte. Tai, kad jų būtų galima atsisakyti – net prie vakarienės stalo, net tualete – yra neįsivaizduojama.
Gali atrodyti, kad rizika, jog užsidegs baterija, yra niekis, jei tik galima nuolat tikrinti, ar atsirado daugiau žmonių, kuriems patinka jūsų naujausia „Instagram“ nuotrauka, skaityti elektroninius laiškus, per „Skype“ plepėti su anūkais kitame šalies krašte, susirasti kelią, patvirtinti savo kelionės planą, skaityti žinias, ieškoti vakarienės recepto, išsikviesti taksi ir taip toliau.
O keliaujantiesiems su vaikais ilgas skrydis be išmaniojo telefono, kuris leidžia prasiblaškyti, prilygsta kankynei.
Išjungti telefoną ir jo nebenaudoti? Kartu tuomet būtų galima persikelti į olą kur nors tolimuosiuose kalnuose (jeigu tik galėsite ten patekti, nes gi nebeturėsite GPS). Tyrimų centro „Pew Research Center“ duomenimis, išmaniuosius telefonus naudoja 43 proc. pasaulio gyventojų. Aukščiausi rodikliai yra tokiose šalyse kaip Pietų Korėja (88 proc.), Australija (77 proc.) ir Izraelis (74 proc.).
Ir tikrai – savo „Facebook“ paskyras tikriname taip dažnai, kad įmonė nebeapsiriboja vien skaičiavimais, kiek žmonių naudojasi tinklu kas mėnesį. Svarbiau jau yra tai, kiek žmonių savo paskyras tikrina kasdien. Ir birželį savo paskyras šiame socialiniame tinkle per savo mobilųjį įtaisą bent kartą per dieną tikrino daugiau kaip 1 mlrd. žmonių.
Konsultacijų įmonė „Deloitte“ savo ataskaitoje apie mobiliųjų įtaisų naudojimą pasaulyje konstatavo tai, kas ir šiaip yra aišku, o būtent tai, kad „įtaisų manija vis labiau apsėda“ pasaulį ir kad žmonės savo telefonus naudoja „viskam, įskaitant televizijos žiūrėjimą ir tiesiog perėjimą per kelią“. Taip, kai kurie iš mūsų telefonu naudojasi net eidami per gatvę, o tai, sutikime, nėra saugu.
2015 metais Notingemo Trento universiteto atliktas nedidelis 18–33 metų amžiaus grupės tyrimas parodė, kad šiai grupei priklausantys jauni žmonės savo telefonus tikrino vidutiniškai 85 kartus per dieną, dažnai to net nesuvokdami.
Taigi tikrai nenuostabu, kad išmaniųjų telefonų savininkai, iš kurių staiga atima šią „papildomą galūnę“, randa būdų išspręsti šį nepatogumą.
„Dabar naudojuos savo planšetiniu kompiuteriu, kuriame įdiegta AT&T skambučių programa. Esu prisijungęs „Bluetooth“ ausines su mikrofonu, tad galiu skambinti ir atsiliepti į skambučius. Taip pat galiu priimti trumpąsias žinutes, tačiau visa ši sistema veikia šiaip sau“, – sako Meino valstijoje gyvenantis Leo Langelier III (Leo Langeljė III).
Iš jo „Galaxy Note 7“ – gauto pakaitinio modelio – dūmai pradėjo sklisti automobilyje, kai jis keliavo su šeima. Šeimos nariai nenukentėjo, tačiau jam nepavyko gauti kito pakaitinio telefono, tad jis sako, kad, kol viską išsiaiškins, vėl įjungs senesnį telefoną, kurį turi namuose.
O Adamas Siemaszko (Adamas Siemaško), savo „Galaxy Note 7“ telefoną grąžinęs į „Best Buy“ parduotuvę Manhatane, sako, kad bendradarbis sutiko jam paskolinti senąjį „iPhone 5S“, kol jis galės įsigyti naują telefoną. Jis nusprendė įsigyti „Pixel“ telefoną, nes nebepasitiki „Samsung“. Tačiau naujojo „Google“ telefono reikia laukti penkias ar šešias savaites.
„Būti be telefono yra siaubinga, – sako jis. – Manau, daugelis žmonių net nepagalvoja, kokie tapome priklausomi nuo šiuolaikinių flagmanų“.
A. Siemaszko pasakoja, jog priprato daryti įrašus savo „Galaxy Note 7“ su specialiuoju „S Pen“ rašikliu ir vienu metu pasileisti dvi programėles. „iPhone 5S“ buvo išleistas 2013 metais, tačiau šių funkcijų nėra net naujausiame, septintajame, „iPhone“ modelyje.
„Su šiuo 5S jaučiuosi kaip be rankų, – sako jis. – Jie atėmė mano įrankį ir norint gauti ką nors kita reikia nertis iš kailio.“
