ISON kometa, neretai vadinama „Šimtmečio kometa“ dėl galimo jos panašumo į 1680 m. danguje matytą ir Europai siaubą kėlusią kometą, dabar jau matoma ir plika akimi, praneša „Space.com“. Apie tai praneša astronomijos mėgėjai iš įvairių šalių.
Skelbiama, kad ISON kometa, kurią iki šiol dangaus skliaute buvo galima įžiūrėti tik mėgėjiškais teleskopais, artėdama prie Saulės staiga pradėjo smarkiai ryškėti. Staigus kometos ryškio blyksnis paprastai būna susijęs su padidėjusiu garavimu iš jos ledinio branduolio plyšių ar ertmių, atsuktų į Saulės pusę.
Dėl to smarkiai išauga švytinti kometos atmosfera arba, neatlaikiusi branduolyje išsiskiriančių dujų spaudimo, sprogsta kometos branduolio paviršiaus dalis. Pranešama, kad ISON ryškis per kelias pastarąsias dienas išaugo kelis kartus ir dabar pasiekė +7,3 magnitudės. Toks ryškis buvo užfiksuotas vakar prieš aušrą. Dar pirmadienį kometos ryškis buvo +8,5 magnitudės, ir jis buvo per mažas, kad kometą būtų galima įžvelgti plika akimi, sakoma pranešime.
Tačiau vos per dvi dienas ISON ryškis šoktelėjo 3 kartus. Žmogaus akis gali įžiūrėti ne mažesnio nei +6,5 magnitudės dangaus objektus, taigi, dabar ši kometa jau įžiūrima dangaus skliaute. Tačiau ją stebinčius astronomijos entuziastus labiausiai nustebino permainos, įvykusios per pastarąsias 72 valandas iki ketvirtadienio ryto: pasirodo, jos ryškis per šį laiką išaugo beveik 16 kartų.
Mėnulio ir planetų stebėtojų asociacijos Kometų sekcijos koordinatorius Carlas Hergenrotheris leidiniui patvirtino, kad ISON kometos ryškis per kelias praėjusias dienas įspūdingai padidėjo. Pasak jo, naujausių stebėjimų duomenimis ji dabar yra 2+ magnitudėmis ryškesnė nei praėjusį savaitgalį. C. Hergenrotheris sakė šią kometą stebėjęs 10x50 ir 30x125 stiprumo žiūronais ir matęs gražią kometą su labai kondensuota melsvai žalia galva ir ilga tiesia maždaug 1 laipsnio ilgio uodega.
Jo teigimu, kometa ir toliau gali ryškėti, nes jos atmosferos plėtimosi procesas vyksta toliau. Kol kas neaišku, ar šis ryškio padidėjimas bus trumpalaikis, ar tik ženklas apie prasidedančią didesnio kometos aktyvumo fazę.
Artėjančio pirmadienio rytą ISON kometa dangaus skliaute priartės prie beveik 1 magnitudės ryškio žvaigždės Spikos, ryškiausios Mergelės žvaigždyne. Belieka tikėtis, kad ir toliau ją bus galima įžiūrėti plika akimi.
Lapkričio 28 dieną ISON kometa pasieks Saulei artimiausią savo orbitos tašką, arba perihelį. Tuo metu ji bus vos už 1,2 mln. kilometrų nuo mūsų žvaigždės paviršiaus. Astronomai mano, kad jei ISON kometos branduolys yra didesnis nei 0,5 km, ji turėtų atlaikyti pasimatymą su Saule. Jei kometos branduolio nesuplėšys Saulės gravitacija, manoma, ji gali tapti tikra „šimtmečio kometa“, švytinti danguje taip ryškiai, kad Žemėje ją bus galima matyti net dienos metu.
ISON kometa gali prilygti 1680 m. danguje matytai ir didelį nerimą kėlusiai Didžiajai kometai. Ji buvo matoma ir dienos metu, o jos nepaprastai žėrinti ilga uodega Europoje buvo laikoma didelę nelaimę pranašaujančiu ženklu. Tačiau niekas nežino, ar toks kometos pasimatymas su Saule jai baigsis laimingai: spėjama, kad priartėjimo metu ISON gali suskilti į kelias dalis.
Mokslininkai mano, kad ISON pirmą kartą atlekia į vidinę Saulės sistemos dalį iš tolimo Oorto kometoidų debesies. Manoma, kad jis yra tarp 965 mlrd. ir 9,65 trnl. kilometrų nuo Saulės.
