Tomas Corley penkerius metus tyrinėjo turtingų žmonių gyvenimus. Savo tyrimui Corley milijonierius atsirinko neatsitiktinai. Svarbu buvo, kad visi jie sėkmę būtų pasiekę patys - tie, kurie turtus laimėjo ar paveldėjo į tyrimą įtraukti nebuvo. Corley pastebėjo, kad nors visos istorijos buvo skirtingos, kai kurie įpročiai yra matomi beveik visų milijonierių gyvenimuose. Pavyzdžiui, daugelis milijonierių dar prieš praturtėdami:
eksperimentavo - bandė sužinoti savo talentus ir pomėgius;
skaitė - bent pusvalandis kasdien prisideda prie išsilavinimo; kūrė naudingus socialinius ryšius - būsimi milijonieriai dažnai bendravo su žmonėmis, kurie patys daug dirbo, turėjo didelių tikslų ir ambicijų (kitais būsimais milijonieriais); nusistatė tikslus - milžiniški tikslai kenkia motyvacijai, todėl geriau veikia mažesni - jie tarsi laipteliai link didžiosios svajonės; rizikavo - paskaičiuota rizika taip pat yra būtina sėkmei.
Aišku, bendrų turtingųjų įpročių buvo ir daugiau. Jie visi skyrė laiko poilsiui, padėjo savo šeimoms, išlaikė optimistinę pasaulėžiūrą, mokėsi iš klaidų ir taip toliau. Tačiau Corley taip pat pastebi, kad tie, kurie netaps sėkmingais, taip pat turi bendrą įprotį - nieko nedaryti. Portalui Businessinsider.com autorius atskleidė, kad savo tyrinėjimų metu jis pastebėjo, kad nieko nedarymas taip pat yra įprotis, o ne įpročių neturėjimas. Tai dažnai yra susiję su savarankiškumo ar savikontrolės trūkumu.
Nesėkmingi žmonės nesiima reikalų į savo rankas. Jei kiekvieno mėnesio pabaigoje sąskaitos visai ištuštėja, jie vis tiek nieko nedaro, kai tuo tarpu sėkmingi žmonės taupo ir atsakingai valdo savo finansus (Billas Gatesas net tapęs milijardieriumi neišlaidavo). Vietoj skaitymo ar kitokios savišvietos nesėkmingi žmonės renkasi pasyvų poilsį - jie tikrąja to žodžio prasme nieko nedaro. Arba žiūri televizijos laidas ar vaizdo įrašus, kurie nieko neišmoko. Nesėkmingi žmonės lygiai taip pat turi tikslų, tačiau nieko nedaro, kad juos įgyvendintų.
Kitaip tariant, sėkmingi žmonės geriau išnaudoja savo laiką ir, jei turi planų, juos iš karto įgyvendina. Kad ir ką jie daro, juos lydi progreso jausmas. Net jei jie leidžia laiką su šeima, jie žino, kad kuria stipresnius ryšius. Sėkmingi žmonės, anot Corley, taip pat suvokia, kad nieko nedarymas yra įprotis. Kodėl svarbu tai žinoti? Nes to ir reikia atsikratyti kaip žalingo įpročio - reikia suvokti, kad kaskart, kai save pagaunate nieko neveikiantį, kenkiate sau.
