BBC „Reel“ laidoje skelbiama, kad krateris kiekvienais metais „auga“ iki 30 metrų. Pasak geologijos profesoriaus Juliano Murtono, Bataigaika sparčiai plėstis pradėjo tik prieš keletą dešimtmečių.
Formaliai Batagaikos kraterį sunku pavadinti krateriu dėl jo keistos formos, tai greičiau yra didelė dauba. Jo istorija siekia dar 1939-uosius, kuomet Jakutijoje nuspręsta išgauti alavą.
Buvo įkurta Bagatajaus gyvenvietė, tačiau netrukus prasidėjęs karas ilgam sustabdė gavybos darbus. 1960-aisiais šioje vietovėje buvo iškirsta miško teritorija. Dirva nusėdo ir atidengė viską, ką saugojo amžinas įšalas, įskaitant ir gyvūnų ar augalų liekanas.
Maža to, per pastaruosius 30 metų vidutinė temperatūra Arktyje augo dukart sparčiau negu likusiame pasaulyje.
Ledo ir dirvožemio mėginiai, surinkti Batagaikos krateryje, rodo, kad tai yra seniausias Eurazijoje atviras amžinasis įšalas, kuris kai kuriose vietose siekia 650 0tūkst. metų, rašoma „Science“.
Vietos gyventojai ir pasaulinė žiniasklaida Batagaiką vadina „vartais į pragarą“, kadangi dauba yra termokarstinės kilmės, kai atitirpus viršutiniams žemės sluoksniams sukrinta žemės sluoksniai.
„Jakutijoje būna ir 30 laipsnių karštis, nors ir neilgai. Užtenka amžiną įšalą kiek paliesti – iškirsti mišką, pavyzdžiui, ir „viskas išplaukia“, – „Večerniaja Moskva“ pasakojo geologijos mokslų daktaras Vladimiras Syvorotkinas.
Daubos teritorija vis plečiasi, nuolat susiformuoja nuošliaužos. Ekspertas prognozuoja, kad termokarstinis darinys plis ir toliau, jeigu nebus imtasi tvirtinti jo sienų. Tačiau jis taip pat pažymi, kad net neaišku, ar tam yra būtinybė.
„Pragaro vartų“ parametrai išties įspūdingi: ilgis – apie kilometrą, plotis – 800 metrų, maksimalus gylis – 100 metrų. Tai reiškia, kad medžiagos tyrimams mokslininkams tikrai netrūksta.
„Šios vietovės unikalumas ir yra tas, kad ji pati atsidengė. Tai gali būti patrauklu tiek įvairaus plauko tyrinėtojams, tiek ir turistams, ypač jeigu jame leistų kapstyti. Tikrai atsirastų mėgėjų. Juk tokiomis sąlygomis ir gyvūnų oda su plaukais išlieka, ir tūkstantmetinės veislės“, – aiškino V. Syvorotkinas.
Mokslininkas taip pat priminė apie globalaus atšilimo poveikį Arkčiai. Atšylant amžinajam įšalui po vandenynu atsiveria milžiniškos metano dujų talpos, šis procesas leidžia susidaryti „anomalioms šilumos dėmėms Arktyje ir tai nėra susiję su žmogaus veikla“.
Termokarstinius darinius galima stebėti ne tik Jakutijoje, jų skaičius tik augs, įsitikinęs specialistas.
