Pasaulinio tinklo laukia sparti evoliucija, tačiau revoliucinių pokyčių specialistai neprognozuoja.
Sparčiai besikeičiant informacinėms technologijoms (IT), keičiasi ir globali infrastruktūra – internetas, be kurio jau nebeįsivaizduojamas modernusis gyvenimas. Tradicinio kasmetinio informacinių technologijų specialistų klubo „Cisco Club 2013“ dalyviai konstatavo, kad šiuo metu internetu perduodami duomenų kiekiai ir interneto pralaidumas jau po penkerių metų atrodys juokingai, nes perduodamų duomenų srautai smarkiai išaugs. Tiesa, paties interneto struktūra ir veikimo principai per šį laikotarpį iš esmės nepasikeis – pasaulinio tinklo laukia tik sparti evoliucija funkcionalumo ir prieinamumo link, bet ne radikalios pokyčių revoliucijos.
„Tinklas natūraliai auga, nes daugėja prie jo prijungiamų įrenginių skaičius ir perduodamų duomenų kiekis“, – sako klubo susitikime pranešimą apie tinklo architektūros evoliuciją skaitęs Ignas Bagdonas, pasaulyje pirmaujančios tinklo įrangos gamintojos „Cisco“ vienas iš vedančių IT sprendimų architektų.
Prieš 10 metų Lietuvos rinkos marškinėlius išaugęs tinklo specialistas šiuo metu įsikūręs kompanijos būstinėje Londone, tačiau dirba visame pasaulyje su didžiausiais IT rinkos žaidėjais ir yra ateities sprendimus siūlančios „Cisco Advanced Services group“ komandos narys.
Pasak I. Bagdono, šiuo metu informacinių tinklų plėtotojai susiduria su keletu pagrindinių iššūkių, kurie skatina ieškoti sprendimų ir tobulinti pirmiausia architektūrinius bei dizaino sprendimus, o vėliau ir įrenginius bei programas. Vienas svarbiausių – priešprieša ir bendradarbiavimo poreikis tarp taikomųjų programų ir paties tinklo, kuriuo keliauja informacija iš vartotojų kompiuterių, telefonų bei kitų įrenginių į duomenų centrus.
Šiuolaikinio interneto įranga plėtojama taip, kad pati sugebėtų atskirti ir padėtų programoms bei programėlėms reikalingą informaciją vartotojams pateikti diferencijuotai. Pavyzdžiui, jei vartotojas nori peržiūrėti tam tikrą vaizdo medžiagą, dabartinis tinklas įvertina, iš kurios tarnybinės stoties greičiausia ją siųsti, kur ji geriausios kokybės.
Kita pastaruoju metu interneto plėtotojams iškilusi diskusijų tema – sukurta SDN tinklo architektūra (angl. Software Defined Networks). Šis visiškai kitais principais nei dabartinis internetas veikiantis informacijos tinklas buvo sukurtas Jungtinių Amerikos Valstijų akademinėje bendruomenėje prieš maždaug penkerius metus.
„Buvo remiamasi mintimi – kodėl tinklas negalėtų buti valdomas panašiu principu kaip programos?“ – sako I. Bagdonas. Vis dėlto šis tinklas praktiškai taip ir netapo realia alternatyva, galinčia išstumti internetą iš savo pozicijų, nes pastarasis tapo per daug svarbia šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Visgi atskiri SDN tinklo elementai šiuo metu yra naudojami duomenų centruose bei debesų kompiuterijoje ir prisidėjo prie jau sukurtos sistemos tobulėjimo.
Duomenų centrai yra vienas iš esminių šiuolaikinio interneto veikimo komponentų, nematomų paprastiems vartotojams. Duomenų centruose, sudarytuose iš kelių dešimčių ar milijonų tarnybinių stočių, saugomi milžiniški kiekiai informacijos ir jos kiekis padvigubėja greičiau nei kas dvejus metus. Duomenų centrai ir juose saugoma informacija yra interneto veikimo širdis, interneto tinklais varinėjanti tinklo kraują – duomenis. Interneto veikimas paremtas informacijos saugojimu tarnybinėse stotyse ir perdavimu vartotojui į jo kompiuterį, planšetę, telefoną, sensorių ar bet kurį kitą įrenginį jam šios informacijos užprašius.
Pasak I. Bagdono, jau artimiausiais metais į pasaulinį tinklą bus įjungta ypatingai daug sensorių – įrenginių, kurie be žmogaus pagalbos prisijungia prie tinklo ir keičiasi duomenimis, pavyzdžiui, namų valdymo sistemos, išmanūs buities prietaisai. Tai labai sparčiai išplės tinklo dydį ir iškels papildomų iššūkių.
Todėl tinklo plėtotojams rūpi duomenų centrų darbą paversti kiek įmanoma efektyvesniu. Jei informacijos saugojimas reikalaus mažiau resursų – jei tarnybinės stotys taps išmanesnės ir sugebės greičiau bei efektyviau atlikti savo funkcijas, tai leis plėtoti tinklą ir išspręs daugelį kitų susijusių klausimų – investicijų ar elektros energijos vartojimo.
„Matome aiškią tendenciją, kad tinklas tampa mobilus ir vis labiau decentralizuojasi – nebėra kelių centrinių ir kritiškų mazgų, kurie leistų realizuoti efektyvų ir plečiamą tinklo veikimą“, – sako I. Bagdonas. Pasak jo, šiuo principu paremtas naujausias mobilusis 4G ryšys. Pirmieji mobilieji tinklai pradėjo kurtis vos prieš 10-15 metų ir, kaip teigia specialistas, tikriausiai ne taip ilgai užtruks, kol bus sukurti ateinančių kartų sprendimai.
Naujausias tinklo specialistų iššūkis ir iš vartotojų poreikių kylanti tendencija telpa į keturių raidžių trumpinį – BYOD (angl. Bring Your Own Device). Tinklo architektai bando išspręsti šią užduotį ir „išmokyti“ tinklą atskirti, ar darbuotojo atsineštai planšetei, išmaniajam telefonui ar kompiuteriui leisti prisijungti prie įmonės tinklo, kokią informaciją jis gali matyti, o kuri dėl saugumo privalo likti nepasiekiama, kuris įrenginys turi būti įleidžiamas į tinklą, o kuris ne – ar tarkime, gatve pro šalį einantis išmaniojo telefono šeimininkas galėtų prisijungti prie tinklo ir prieiti prie informacijos.
„BYOD projektų jau nemažai diegiama ir Lietuvoje, nes vis daugiau darbuotojų nori atsinešti savo įrenginį į darbą ir galėti juo naudotis darbo tikslams“, – pasakoja I. Bagdonas. Pasak specialisto, informacijos ir duomenų saugumas yra ir išlieka pagrindinis klausimas diegiant BYOD sprendimus tinkle.
Šie ir kiti iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria internetas ir vidiniai informacijos tinklai, specialistų buvo aptarti „Cisco Club 2013“ susitikime Trakuose, kuris Lietuvoje vyko jau vienuoliktą kartą. „Cisco Club“ susitikimai yra tradiciniai įvairiose pasaulio šalyse rengiami informacinių technologijų specialistų susitikimai, organizuojami kartą per metus. Juose aptariamos naujausios IT plėtros tendencijos ir ateities vizijos. Klubo susitikimuose dalyvauja pirmaujantys tinklo plėtros specialistai ir technologijų vystytojai.
