Šerlokas Holmsas, arba Benedictas Cumberbatchas, įkūnijęs išgalvotą privatų detektyvą, sugeba prisiminti labai daug informacijos, sukurdamas „atminties rūmus“. Originaliai senovės graikų sukurta technika apima žinomų erdvių vizualizacijų naudojimą, kad būtų lengviau prisiminti informaciją.
Tarkime, pavyzdžiui, norite prisiminti savo pirkinių sąrašą: obuoliai, vynas, duona ir kt. Pradėkite įsivaizduodami pažįstamą erdvę, pvz., savo namus, tada įsivaizduokite save, keliaujantį per šią erdvę: einate keliu link namų, atidarote duris, įeinate į savo koridorių, pažvelgiate į paveikslą, esantį kairėje pusėje, tada pasisukate į dešinę ir keliaujate į svetainę ir t.t.
Tada paskirkite kiekvieną savo pirkinių sąrašo elementą konkrečiam kambariui ar daiktui ir vizualizuokite tai mintyse: obuoliai – kelyje link namų, vyno butelis prie lauko durų ir t.t. Norėdami prisiminti pirkinių sąrašą, paprasčiausiai mintyse keliaukite po savo namus, prisimindami vaizdus ir ką jie reiškia, ir turėtumėte pastebėti, kad ilgą pirkinių sąrašą atsiminti kur kas lengviau.
Tai gal ir skamba paprastai, tačiau naujas tyrimas patvirtino, kad ši technika yra susijusi su ilgiau išliekančiais prisiminimais. Kaip rašoma žurnale „Science Advances“, Nyderlandų Radboudo universiteto medicinos centro mokslininkai atliko du eksperimentus, siekdami ištirti „loci“ metodą.
Pirma, jie įvertino 17 geriausių atminties atletų pasaulyje, kurie yra labai gerai susipažinę su „loci“ metodu, ir palygino su 16 paprastų žmonių. Ši eksperimento dalis parodė, kad atminties atletai galėjo vidutiniškai prisiminti 72 žodžius, o kontrolinė grupė – apie 43 žodžius.
Antroje eksperimento dalyje jie išbandė 50 dalyvių. Vieni buvo pabaigę intensyvius „loci“ metodo mokymus, kiti – ne tokius griežtus darbinės atminties mokymus, o dar kiti nieko nesimokė. Dalyviams buvo pateiktas ilgas žodžių sąrašas ir paprašyta juos įsiminti eilės tvarka.
Sąrašą perskaitę žmonės, kurie buvo mokomi pagal „loci“ metodą, ir po 20 minučių, ir po 24 valandų galėjo prisiminti dar daugiau žodžių. Visi dalyviai buvo pakartotinai ištestuoti po keturių mėnesių – jų buvo paprašyta prisiminti tame sąraše buvusius žodžius. Vėlgi, „loci“ metodą išmokusi grupė gerokai pranoko kitas grupes: „loci“ grupė vidutiniškai prisiminė 50 žodžių, darbinės atminties grupė – 30, o netreniruota – tik 27 žodžius.
Naudodamiesi MRT skenavimu, jie nustatė, kad ir atminties atletai, ir „loci“ metodą išmokę žmonės sumažino neuronų aktyvumą keliose smegenų srityse, kurios vaidina svarbų vaidmenį apdorojant erdvinę atmintį. Tyrėjai rašo, kad tai rodo smegenų efektyvumą. Kitaip tariant, nors ir sumažėja neuronų aktyvumas, iš tikrųjų tai yra smegenų, veikiančių vikriau ir efektyviau, o ne mažesnio pajėgumo, atspindys.
„Gražu buvo matyti, kad po treniruotės atminties atletų ir atminties lavinimo grupės rezultatai buvo tokie stebėtinai panašūs ir buvo tiesiogiai susiję su smegenų veiklos pagerėjimu, – teigė Isabella Wagner, pagrindinė autorė ir Vienos universiteto neuromokslų tyrėja. –Akivaizdu, kad „loci“ technikos metodas reikalauja laiko ir reguliarios praktikos, todėl gali būti netinkamas visiems, tačiau tokiu būdu tikrai įmanoma pagerinti atmintį ir pasiekti našų ar net išskirtinį atminties darbą.“
