Šiandien Seime pristatyta pirmoji istorijoje Lietuvos kosminė misija. Šių metų gruodžio 17 d. iš NASA skrydžių bazės JAV į Tarptautinę kosminę stotį bus paleisti du pirmieji Lietuvoje sukurti dirbtiniai palydovai – „LitSat-1“ ir „LituanicaSat-1“. Abu palydovai yra dviejų Lietuvos universitetų – Kauno technologijos universiteto („LitSat-1“) ir Vilniaus universiteto („LituanicaSat-1“) – kūriniai.
Pirmasis į kosminę orbitą bus paleistas palydovas „LitSat-1“, iškart po jo – „LituanicaSat-1”. Apie 1 kg sveriantys lietuviški palydovai yra mažieji „Cubesat“ tipo palydovai. Jau dabar aišku, kad mažųjų palydovų era pasaulyje tik prasideda, o Lietuva yra šio perversmo priešakinėse linijose.
„Sėkmingai įvykdytos lietuviškų palydovų misijos realiai priartintų Lietuvą prie tarptautinės sutarties pasirašymo su Europos kosmoso agentūra, sustiprintų bendradarbiavimą su NASA, JAXA ir kitomis kosmoso agentūromis. Šis žingsnis taip pat taptų nenuginčijamu įrodymu, kad mūsų šalies vieta – Europos kosminių valstybių šeimoje“, – teigė Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus.
Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas, palydovo „LitSat-1“ kūrėjų komandos narys Algis Karpavičius, pristatydamas kosminę misiją Seime teigė, kad bet kokia galimybė pritaikyti įgyjamas teorines žinias dar studijų metu yra labai vertinga.
„Proga dalyvauti kuriant pirmąjį palydovą yra, ko gero, kiekvieno techninių mokslo studento svajonė. Pirmasis Kauno technologijos universitete sukurtas palydovas „LitSat-1“ – tik pradžia, leidžianti jau dabar galvoti apie būsimus kosminius projektus, pirmiausia – apie 2015 metais lietuvių mokslininkų planuojamą pjezo reakcijos įrangos eksperimentą kosmose“, – sakė palydovo „LitSat-1“ kūrėjų komandos narys A. Karpavičius.
Palydovo „LituanicaSat-1“ kūrėjų komandos narys Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto Informacinių technologijų prodekanas Linas Bukauskas teigė, kad palydovų paleidimas į kosmosą – didžiulis žingsnis į priekį.
„Neabejotina šio projekto nauda tiek moksliniu, tiek ekonominiu aspektu. Jau dabar prie šio projekto prisidėjo apie 30 mokslo ir verslo partnerių, o apčiuopiamą ekonominę naudą ateityje realu išgauti komercializavus projektą. Mokslo ir studijų aspektu tai yra didelė paskata, nes vietoj to, kad naudotume įprastas laboratorijas ant žemės, palydovus galime išbandyti ir realiai atlikti eksperimentus kosminėje erdvėje“, – Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešime cituojamas palydovo „LituanicaSat-1“ kūrėjų komandos narys L. Bukauskas.
