Šiandien 11 val. Lietuvos laiku Saulėje užregistruotas didelio galingumo rentgeno spindulių žybsnis. Saulę stebinčios kosminės observatorijos jo galingumą įvertino X 1.3 klase.
Pasak specialistų, paskutinį kartą tokio galingumo žybsnis Saulėje buvo užfiksuotas šių metų gegužės viduryje. X klasės žybsniai yra patys galingiausi. Saulės fizikai žybsnius skirsto į tris pagrindines kategorijas: C, M ir X. Pačios mažiausios A0.0 klasės žybsniai atitinka 10 nanovatų viename Žemės orbitos kvadratiniame metre spinduliuotės galingumą. Sulig kiekviena nauja galingumo klasės raide galingumas didėja 10 kartų. Patys galingiausi X klasės žybsniai Žemėje gali sukelti ilgai trunkančias magnetines audras, sutrikdyti palydovinį ir radijo ryšį.
Rusijos taikomosios geofizikos instituto atstovų teigimu, nors ir galingas, šis žybsnis neturėtų sukelti nei stiprių magnetinių audrų, nei sparčiai padidėjusio protonų srauto. „Žybsnis įvyko rytinio Saulės limbo pakraštyje, o tai nėra geoefektyvi padėtis. Protonų srauto priartėjimo prie Žemės tikimybė itin maža, o magnetinė audra, jei ir kils, tai tikriausiai nedidelė“, - naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė šio instituto atstovas.
Heliofizikų teigimu, paprastai rentgeno spindulių žybsnius lydi į kosminę erdvę išmetamos Saulės plazmos pliūpsniai. Jei toks plazmos debesis pasiekia Žemę, kyla didesnio ar mažesnio stiprumo magnetinė audra. Žybsnius generuojančios Saulės dėmės jos paviršiuje susidaro dėl didelio magnetinio aktyvumo. Šie dariniai kartais prasiveržia kaip Saulės žybsniai, kurie į kosmosą pasiunčia didelės energijos radiaciją.
Pastarosiomis dienomis stebimas gerokai išaugęs Saulės magnetinis aktyvumas. Mokslininkai mano, kad Saulėje susiformavusios dėmės AR1875 ir AR1877 kelia X klasės žybsnių pavojų.
