Saulę stebintys astronomai praneša apie joje susidariusią beprecedenčio dydžio plazmos kilpą. Ši ugninė „arka“ palei magnetinio lauko jėgų linijas iškilo Saulės Pietų pusrutulyje.
Milžiniškas vėsesnių dujų darinys Saulės paviršiuje buvo pastebėtas spalio 16 dieną. Per tolimesnes 24 valandas jis sparčiai išaugo ir suformavo „stulbinamą, monstrišką, pritrenkiančią“ maždaug 700 000 kilometrų ilgio Saulės magnetinio lauko jėgų kryptimi nutįsusią šaltų dujų „arką“, praneša „Spaceweather.com“.
Tokios „arkos“ – labai tankių ir šaltų dujų sritys Saulės paviršiuje, besidriekiančios palei jos magnetinio lauko jėgų linijas. Kai į jas žiūrima iš priekio, šios sritys atrodo kaip Saulę vagojantys tamsūs randai. Tuo tarpu žvelgiant į jas iš šono jos panašios į iš Saulės gelmių iškilusias plazmos kilpas. Tai vadinamieji protuberantai – kosminės erdvės fone ryškiai švytintys Saulės medžiagos „liežuviai“.
Pasak astronomų, tokios šaltesnių dujų „arkos“ Saulėje gali atsirasti per vieną dieną. Sudarytos iš šimtų milijardų tonų Saulės medžiagos, jos gali nusidriekti dešimtis tūkstančių kilometrų. Jei tokia Saulės magnetizmo sritis yra stabili, ji gali išsilaikyti kelias savaites ar net mėnesius.
Saulę stebinčios kosminės observatorijos SOHO iki šiol užfiksuotos didžiausios Saulės „arkos“ ilgis siekė 350 000 kilometrų. Šis atstumas 28 kartus didesnis už Žemės skersmenį.
Jei Saulės magnetinio lauko linijos netikėtai pasikeičia, „arka“ gali staigiai „sugriūti“: atpalaiduota energija sukelia vadinamąją Saulės vainiko masės išvaržą. Jos metu į kosmosą išmetamas Saulės plazmos pliūpsnis. Jeigu jis būtų nukreiptas Žemės kryptimi, mūsų planetą gali užgriūti magnetinė audra, sakoma pranešime.
