Mokslininkų teigimu, po 2 metus trukusio minimalaus Saulės aktyvumo laikotarpio, kuris buvo rekordiškai žemas per šimtą metų, Saulė darosi vis aktyvesnė.
Joje vėl pasirodančios dėmės ir stiprėjantis Saulės vėjas naujų jėgų teikia ir vienam gražiausių gamtos reiškinių – Žemės poliarinėms pašvaistėms.
Ypač ryškias šiaurės pašvaistes buvo galima stebėti pastarosiomis dienomis, kai po rugpjūčio 1 d. Saulėje įvykusios vainiko masės išvaržos Žemės pusėn buvo paleistas Saulės plazmos „debesis“, kuriame, preliminariais vertinimais, galėjo būti iki 10 milijardų tonų šios medžiagos.
Kai toks Saulės medžiagas debesis“ pasiekia Žemę, įelektrintų dalelių srautas Žemės magnetinio lauko linijomis ima lėkti planetos ašigalių pusėn. Šio proceso metu dalelės Žemės atmosferoje susiduria su azoto ir deguonies atomais ir sukelia švytėjimą, panašų į šviečiančias neonines reklamas.
Saulės dalelių sąveika su Žemės magnetiniu lauku gali sukelti vadinamąsias magnetines audras – mūsų planetos magnetosferos trikdžius. Nors dėl į kosminę erdvę išmestų Saulės plazmos pliūpsnių Žemėje kylančios pašvaistės paprastai matomos tik aukštosiose platumose, kilus magnetinei audrai jos gali nušviesti dangų ir vidutinėse platumose.
Šiose nuotraukose galima pasigrožėti įvairiose Žemės šiaurės pusrutulio vietose nufotografuotomis šiaurės pašvaistėmis.
