Siaubo filmuose esame įpratę matyti žmogui bloga darančius robotus. Realybė kitokia – žmonės eina iš proto dėl šio naujo pagalbininko.
Taivano kompanija „Foxconn Technology Group“, surenkanti „Apple“ bendrovės „iPhone“ ir „iPad“ produktus, planuoja savo veikloje naudoti dar daugiau robotų. Šioje kompanijoje jau dirba 10 tūkst. robotų, o per ateinančius trejus metus turėtų būti įdarbinta dar 1 mln. elektroninių pagalbininkų.
Tokių sprendimų imtasi dėl augančio darbo užmokesčio. Pavyzdžiui, Kinijoje, ypač kompanijose, gaminančiose elektros produktus, sparčiai plinta automatizacijos mada.
Daugelis šios srities įmonių planuoja keltis į šalis, kuriose yra pigesnė darbo jėga, tačiau tai padaryti sunkiau nei nusipirkti robotų.
Darbuotojų streikai ir jų reikalavimai mokėti didesnius atlyginimus tapo sunkia našta – kompanijų vadovai renkasi robotus, o ne žmones.
Sukels šoką
Manoma, kad Taivano kompanijos „Foxconn Technology Group“, bendradarbiaujančios su tokiais klientais kaip „Dell“, „Hewlett-Packard“, „Nokia“, automatizacija sukels šoką. Šioje bendrovėje dirba 1 mln. 200 tūkst. darbuotojų.
„Darbo užmokestis auga taip sparčiai, kad kai kurios kompanijos nebegali išsilaikyti“, – sakė Danas Binas, kurio atstovaujamas fondas investuoja į naujausias technologijas, paremtas paslaugomis vartotojams.
Gydo Paro
Nebūtina turėti 1 mln. robotų, kad jie paveiktų mūsų gyvenimą. Šie žmonijos kūriniai naudojami nuo 1961 metų. Jie skalbia, siurbia, dabar net kalba arba glaustosi.
Baltas minkštas ruonis jau spėjo tapti ir Japonijos žemės drebėjimo aukų draugu. Į nukentėjusius nuo drebėjimo senelių namus grįžę gyventojai rado du draugus – du Paro vardu pavadintus ruonius.
Beveik pusė nuo kovo 11-ąją įvykusio žemės drebėjimo nukentėjusių aukų yra vyresni nei 65 metų. Kad padėtų išgyventi nelaimę, daugelis socialinių įstaigų įsigijo gyvūnų.
Netoli Fukušimos elektrinės esančių senelių namų direktorius pasirinko robotus. Jo teigimu, tai pigiau ir kelia mažiau rūpesčių. „Kai laikau robotą apkabinusi, net žinodama, kad jo viduje yra baterija, jaučiuosi saugi“, – sakė 85-erių Satsuko Yatsuzaka.
Šiais robotais-ruoniais gyventojai džiaugiasi pusantros valandos iš ryto ir tiek pat vakare. Per pietus ruoniai yra įkraunami.
Paukštis-robotas
Kita svajonė, puoselėta dar Leonardo da Vinci, išsipildė šiais metais. Vokiečių inžinieriai sukūrė paukštį-robotą.
Kiro prototipą kompanijos „Festo“ darbuotojai pavadino „SmartBird“ (liet. protingas paukštis). Šio paukščio sparnų plotis beveik du metrai, o sveria jis 450 gramų.
Labiausiai ne tik mėgėjus, bet ir technologijų pasaulio specialistus nustebino ne tai, kad roboto sparnai gali judėti aukštyn ir žemyn, bet jų lankstumas, primenantis tikro paukščio skrydį ir graciją.
Šis aparatas, kaip ir prieš kelerius metus Harvardo universiteto mokslininkų sukurtas vos monetos dydžio robotas-musytė, gali atlikti pavestas užduotis ir iš būti kontroliuojamas žmogaus.
Apie panašius išradimus girdima nuolat. Žmoniją šiuo metu labiausiai domina, kiek toli nueis roboto ir žmogaus draugystė. Skeptikai nuolat svarsto, kodėl žmogus mašiną siekia padaryti panašią į save.
Padeda žmogui
Populiariojoje enciklopedijoje „Wikipedia“ humanoidas apibūdinamas kaip robotas, kurio pavidalu siekiama atkartoti žmogaus išvaizdą, o pats robotas gali naudotis žmogui reikalingais daiktais ir būti žmogaus aplinkoje.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo 2003 iki 2006 metų buvo parduota 2 mln. 100 tūkst. robotų, pritaikytų asmeninėms žmogaus reikmėms. Į šį skaičių įskaičiuotas ypač paklausus robotas-dulkių siurblys.
Siekia panašumo
Androidais vadinami aparatai yra tiesioginė žmogaus išvaizdos kopija. Jų autorių tikslas – estetiškas, kuo artimesnis žmonių išvaizdai robotas.
Pavyzdžiui, šių metų pradžioje pasirodė „Amar III“ – mokytis iš savęs ir aplinkos galintis robotas. Naudodamas rankas ir akis-kameras bei procesorių robotas gali atlikti skirtingas užduotis jį supančioje aplinkoje ir mokytis. „Amar III“ jau pats išmoko, kaip reikia elgtis virtuvėje.
Oda – lyg žmogaus
Vieną didžiausių žingsnių žengė mokslininkai, sukūrę žmogaus dydžio „Actroid DER“ – moterį-mašiną, kurios silikoninė oda primena žmogaus odą. Japonų „Kokoroko“ sukurta lėlėnaudojama kaip informacijos pranešėja renginiuose, konferencijose. Ją galima pirkti arba išsinuomoti. Sukurti šią lėlę kainavo nei daug, nei mažai – 600 tūkst. litų.
Iš pat pradžių „Actroid“ buvo eilinis robotas, kurio naujausia versija keliavo po technologijų parodas. Carnegie Melon universiteto studentai užsibrėžė šį robotą padaryti panašų į moterį. Gautą aparatą „Actroid DER“ jie neoficiliai vadina Jume (liet. svajonė)
Pradininkas – siurblys
„Actroid“ robotai priklauso naujai robotų kartai, Jie nėra užprogramuoti, bet panašėja į agentus, galinčius namuose, mokyklose ar biuruose atlikti darbus, kuriuos anksčiau darydavo tik žmogus. Kad ir kaip ironiška, šios mašinos-moters pradininkas buvo dulkių siurbliai „Romba“ bei jau minėti pliušiniai robotai-ruoniukai.
Robotas „Herb“, nors ir nėra toks gražus kaip Jume, geba peržvelgti savo atminties įrašus ir iš jų intensyviai mokytis. Šis aparatas, pavyzdžiui, žino, kad puodelyje yra sultys, o ne pienas ar kava. Toks kasdienių situacijų supratimas – sudėtingas matematikos ir kompiuterių mokslų darbo rezultatas.
Žmogus+robotas=?
Dar daugiau pamąstymų kelia projektas „Life Naut“. Jis tiria roboto ir žmogaus susijungimo galimybes kaip kelią į nemirtingumą.
Vykdant šį projektą buvo sukurta „Bina48“ – kalbanti roboto galva. „New York Times“ žurnalistė aprašė, kad susitikimas su šiuo robotu buvo nepaprastas – stublinamai į žmogų panaši galva nesiliovė kalbėjusi, uždavė protingų klausimų, citavo eiles.
Žurnalistė teigė pasijutusi vaiku, kai pirmą kartą susitiko roboto ir jos akys.
Sukūrė transeksualas
Pokalbio metu „Bina48“ atskleidė, jog jos asmenybę sukūrė milijonierius Martine'as Rothblattas, sumokėjęs 125 tūkst. JAV dolerių, kad būtų sukurtas robotas, panašus į jo ir žmonos Binos gyvenimą. M. Rothblattas vedė Biną ir susilaukė keturių vaikų. Vėliau pajuto, kad yra moteris ir pasikeitė lytį. Vis dėlto šeima išliko kartu.
„Bina48“ buvo įkvėpta ir sukurta šios šeimos santykių dėka. Beje, M. Rothblattas šiuo metu verčiasi advokato praktika ir atstovauja lytį besiruošiantiems keisti asmenims.
Veide – 30 variklių
Prisimindama savo „šeimininkus“ „Bina48“ net paklausė žurnalistės: „Kaip manai, kada dirbtinis protas pakeis advokatus?“
„Binos48“ oda pagaminta iš medžiagos, vadinamos „Frubber“, o jos veide veikia 30 variklių, kurie leidžia šypsotis, raukytis, atrodyti sutrikusiai.
Mokosi iš vaikų
Jau sukurtas ir „Robot Simuloid“, padedantis odontologams praktikuotis ir atlikti sudėtingas dantų gydymo procedūras. Taip pat pasaulį išvydo 1,3 m aukščio vaikiškos išvaizdos robotas.
Šis aparatas verčia naują puslapį robotikos pasaulyje. Jo, kaip ir anksčiau minėtų robotų, intelektas sukurtas taip, kad jo nebereikėtų užprogramuoti – taikomos vaikų raidos žinios. Tad robotai „auga“ ir mokosi kaip vaikai. Įdomu, kad robotai jau pradėjo veržtis ir į sudėtingą žmonių jausmų pasaulį. Jie analizuoja prisilietimus, jų sukeltus jausmus.
Į lovą – su robote
Las Vegaso parodoje demonstruota „Roxxxy“ turi tris asmenybes – pagal kliento poreikį ji automatiškai atnaujina savo duomenis nuolat pasisiųsdama juos iš interneto. Tad šis išradimas tapo ne tik malonia sugulove vyrams, bet ir gana kūrybinga pašnekove.
Beje, per pratybas jau rieda ir robotas „Fort Beninge“. Jis moka šaudyti tikromis kulkomis, svaidyti granatas. Kyla klausimas, ar japoniški animaciniai filmukai, kuriuose pernelyg išreikštas seksualumas bei agresija, nėra žmonijos ateitis.
